Milutinas Milankovičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Milutinas Milankovičius
Milutin Milanković.jpg
Milankovičius studijų laikais.
Gimė 1879 m. gegužės 28 d.
Dalis, Austrija-Vengrija (dabartinė Kroatija)
Mirė 1958 m. gruodžio 12 d. (79 metai)
Belgradas, Jugoslavija
Tautybė Serbas
Veikla matematikas, astronomas, geofizikas,
Commons-logo.svg Vikiteka Milutinas MilankovičiusVikiteka

Milutinas Milankovičius (serb. Милутин Миланковић, 1879 m. liepos 28 d. – 1958 m. gruodžio 12 d.) – serbų matematikas, astronomas, klimatologas, geofizikas, inžinerius, technologijos mokslų daktaras, profesorius ir mokslo populiarintojas. Milankovičius geriausiai žinomas dėl dviejų pagrindinių savo darbų, reikšmingai prisidėjusių prie XX a. mokslo raidos. Pirmuoju savo darbu „Canon of the Earth’s Insolation“ („Žemės insoliacijos kanonas“)[1] Milankovičius apibūdino visų tuo metu žinotų planetų klimatus. Antrasis darbas buvo skirtas paaiškinti ilgalaikius Žemės klimato svyravimus, sukeltus Žemės orbitinių parametrų kaitos. Milankovičiaus nustatyti astronominiai Žemės orbitos ciklai[2] ne tik leido paaiškinti kaip geologinėje praeityje susidarydavo apledėjimai[3][4], bet ir prognozuoti klimato raidą tūkstančiams metų į priekį. Be to, Milankovičius apskaičiavo oro temperatūrą viršutiniuose Žemės atmosferos sluoksniuose, vidinių Saulės sistemos kūnų (Merkurijaus, Veneros, Marso ir Mėnulio) atmosferų termines sąlygas bei išorinių Saulės sistemos planetų atmosferų storius. Savo darbais Milankovičius įrodė dangaus mechanikos ir Žemės mokslų tarpusavio ryšį bei paskatino perėjimą nuo aprašomųjų prie tiksliųjų mokslų [5].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]