Milda Stenslerienė-Janušonytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Milda Stenslerienė-Janušonytė (1916 m. rugpjūčio 24 d. Newarke, NJ – JAV), chorvedė ir kultūros veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo aštuonerių metų pradėjo mokytis skambinti pianinu, o 1932 ėmė dainuoti „Sietyno“ chore Newarke. Chorui tada vadovavo B. Šalinaitė, tapusi ir jos muzikos mokytoja. Baigusi koledžą, Milda nuo 18 metų pradėjo dirbti parduotuvėje, o vakarais pas B. Salinaitę mokėsi skambinti fortepijonu ir diriguoti jos studijoje Brooklyne, NY. „Sietyno“ chore atliko chorvedybos praktiką. 19501955 savarankiškai vadovavo „Sietyno“ chorui ir suorganizavo nemažai koncertų, dalyvavo tautiniuose renginiuose. Tačiau vaisingiausias M. Stenslerienės darbas buvo su JAV pagarsėjusiu „Aido“ mišriuoju choru Brooklyne. Šiam kolektyvui ji vadovavo nuo 1951 iki 1983 metų, kol išėjo į pensiją ir persikėlė gyventi į New Jersey. Nors jai vadovaujant choristų skaičius ir sumažėjo (35-25 dalyviai), „Aidas“ buvo labai gyvybingas kūrybinis kolektyvas, išvarė gan platų muzikinės kultūros barą. Koncertavo daugelyje JAV miestų ir miestelių, uoliai propagavo lietuvių kompozitorių dainas, pastatė septynias operetes ir kitokių muzikinių veikalų: 1951 P. Balevičiaus „Sudrumsta širdis“, 1952 muzikinis montažas „Gatvės šventė“, 1953 M. Petrausko operetė „Adomas ir Ieva“, 1955 S. Šimkaus baladė „Nugrimzdęs dvaras“ ir 1959 E. Kälmäno operetė „Silva“, 1958 R. Planquette’o komiška opera „Kornevilio varpai“, 1961 S. Gulak-Artemovskio operetė „Zaporožietis už Dunojaus“, 1970 J. Gaižausko operetė „Ramunė“ ir kt. Paminėtini „Aido“ jubiliejiniai koncertai, surengti su dainomis, šokiais ir vaidinimais. Tai 1952 m. gegužės 4 d. laikraščio „Laisvė“ salėje įvykęs choro 40-mečio minėjimo koncertas (parengtos net trys programos), 1958 m. gegužės 4 d. toje pačioje salėje surengtas choro 45-mečio koncertas – pirmoje dalyje parodyta R. Planquette’o komiška opera „Kornevilio varpai“, o antroje skambėjo lietuvių kompozitorių dainos. 1962 m. gegužės 20 d. surengtas „Aido“ kūrybinės veiklos 50-mečio jubiliejinis koncertas, o 1972 m. gegužės 7 d. Maspethe, NY, įvyko choro 60-mečio minėjimo koncertas, pavadintas „Lietuvos aidai“. Skambėjo dainos, arijos iš operų ir operečių. Paskutinį „Aido“ jubiliejinį koncertą M. Stenslerienė surengė 1982 m. rugpjūčio 29 d. kolektyvo kūrybinės veiklos 70-mečio proga. Choras buvo nuolatinis Lietuvių Meno sąjungos rengiamų festivalių dalyvis Čikagoje (1954), Brooklyne (1955), Floridoje (1969) ir kitur. M. Stenslerienė su „Aido“ grupe dalyvavo 1965 respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, dirigavo jungtiniam chorui J. Bendoriaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Mergužėle lelijėle“. Choras koncertavo Druskininkuose ir Šventojoje. Dirigentė dalyvavo ir kitose respublikinėse dainų šventėse Vilniuje, bendravo su sostinės „Aido" vyrų choru ir jo vadovu prof. Algimantu Lopu.

Be chorų, M. Stenslerienė daug metų dirbo Lietuvių Meno sąjungoje, nuo 1954 buvo šios sąjungos sekretorė, vadovavo sąjungos rengtiems vasaros dvisavaitiniams kursams Worscesteryje, MA, daug rašė spaudoje įvairiais meno, literatūros ir muzikos klausimais, skaitė paskaitas. 1982 jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros veikėjos garbės vardas.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.