Mikołaj Biernacki
| Mikalojus Bernackis lenk. Mikołaj Biernacki | |
|---|---|
| |
| Mikalojaus Bernackio portretas | |
| Gimė | 1836 m. birželio 6 d. Cyganovka, Zielieniecka, Podolė |
| Mirė | 1901 m. rugpjūčio 31 d. (65 metai) Lvovas |
| Vaikai | lenkų poetas, satyrikas, redaktorius, knygyno bendrasavininkas, leidėjas |
Mikalojus Bernackis (lenk. Mikołaj Biernacki, slapyvardis „Rodočius“, 1836 m. birželio 6 d. Zelenčės Cyganuvkos km., Podolė – 1901 m. rugpjūčio 31 d. Lvovas) – lenkų poetas, satyrikas, redaktorius, knygyno bendraturtis, leidėjas, susijęs su Galicijos demokratais.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mikalojus Bernackis gimė 1836 m. birželio 6 d. Zelenčės Cyganuvkos kaime (netoli Podolės Kameneco) žemvaldžio šeimoje. Mokėsi Varšuvos bajorų institute ir lankė teisės disciplinos kursus. 1856–1863 m. M. Bernackis buvo Lenkijos Karalystės vidaus reikalų komiteto pareigūnas. Vėliau užsiėmė savo žemių valdymo reikalais Sedlcos mieste. 1874 m. Bernackis persikėlė į Galiciją. Jis debiutavo literatūros pasaulyje 1876 m. išvertęs Pierre-Jean de Béranger (1780–1857) dainas. Mikalojus Bernackis bendradarbiavo su humoristiniais žurnalais – Krokuvos „Diabłem“ ir Lvovo „Szczutek“.[1][2][3]
1877 m. M.Bernackiui buvo iškelta byla dėl neapykantos tarp socialinių klasių kurstymo.[4]
Nuo 1878 m. M. Bernackis gyveno Lvove. 1878–1881 m. jis redagavo „Tydzień Literacki, Artystyczny, Naukowy i Społeczny" (liet. Literatūros, meno, mokslo ir socialinė savaitė). M. Bernackis buvo Lvovo literatūros ir meno draugijos narys.[4]
Dėl meilės knygoms M. Bernackis pardavė savo dvarą „Boczów“ ir kartu su Adomu Dominyku Bartuševičium tapo leidyklos „Księgarnia Polska“ bendraturčiu (1878–1881 m.).[3][4]
M. Bernackis taip pat redagavo savaitraštį „Tydzień Polski” (liet. Lenkijos savaitė) (1879–1881 m.). M. Bernackis prarado dvarą ir dirbo tarnautoju.[3][4]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1876 m. M. Bernackis publikavo satyrinius kūrinius, pasižyminčius daugybe poetinių formų (pvz., „Daina ir satyra“ (1879 m.). Jo kūriniai buvo skirti autoriams ir visuomenei, kuri susidūrė su sunkumais dėl Austrijos valdžios cenzūros. Jo satyros buvo politinio ir socialinio pobūdžio. M. Bernackis kritikavo bajorų konservatyvumą, išjuokė jų moralę.[3][5]
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mikalojus Bernackis buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona – Natalija Szulc Holnicka, po jos mirties vedė Heleną Jordanovną – lenkų mokslininko, gydytojo, profesoriaus Henrio Jordano seserį. Su ja susilaukė 4 vaikų: sūnaus Edvardo ir 3 dukterų.
Mikalojus Bernackis mirė nusižudęs 1901 m. rugpjūčio 31 d. Lvove, palaidotas Lyčiakovo kapinėse.[3]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Adam Bar: Biernacki Mikołaj. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 2: Beyzym Jan – Brownsford Marja. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1936, s. 81–82. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 83-04-03291-0.
- ↑ Glausta Mikalojaus Bernackio biografija [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Mikalojaus Bernacio biografija. [2][neveikianti nuoroda]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Ewa Michałowska-Walkiewicz. Mikołaj Biernacki pseudonim Rodoć – polski poeta i wydawca, 2017. [3]
- ↑ Mikołaj Biernacki, Piosnki i satyry, wyd. 1879, Wikiźródła. [4]