Mikalojus Šeižys-Dagilėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kun. Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (apie 1910 m.)

Mikalojus (Mykolas) Šeižys-Dagilėlis (1874 m. spalio 7 d. Šiukštonių kaime (dab. Pasvalio rajono savivaldybėje) – 1950 m. rugpjūčio 8 d. Pakruojyje) – Romos katalikų kunigas ir lietuvių poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Švobiškio pradžios mokykloje. 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją, tais pačiais metais gegužės 31 d. įšventintas kunigu. Buvo paskirtas vikaru į Laižuvą. Po to kunigavo Maironiuose, Grūžiuose ir Pandėlyje. Nuo 1933 m. iki gyvenimo pabaigos – Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Žinomas katalikiškų šventovių tvarkytojas: jo pastangų dėka 1922 m. suremontuota bažnyčia Pandėlyje, o 1934 m. – Pakruojo bažnyčia. Buvo palaidotas šios bažnyčios šventoriuje.

Kun. Mikalojus Šeižys-Dagilėlis aktyviai reiškėsi tuometinėje literatūrinėje veikloje. Jis išleido kelis eilėraščių ir pasakėčių rinkinius, bendradarbiavo pirmajame lietuvių literatūros žurnale Vaivorykštė, kultūros leidinyje Žinyčia, mokslo ir politikos žurnale Draugija. 1947 m. parašė Pakruojo parapijos istorinę apybraižą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Už kelių kilometrų nuo gimtojo Šiukštonių kaimo, prie pat kelio Pasvalys–Joniškėlis 1992 m. pastatytas paminklas.
  • Pakruojos Parapijos namai. Portretinė lenta

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]