Mieczysław Jałowiecki

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mieczysław Jałowiecki
Gimė 1876 m. gruodžio 2 d.
Saldutiškis, Rusijos imperija
Mirė 1962 m. (~86 metai)
Londonas, Jungtinė Karalystė
Veikla Dvarininkas, agronomas, diplomatas

Mečislovas Jaloveckis (1876 m. gruodžio 2 d. Saldutiškyje, Rusijos imperija1962 m., Londone, Jungtinė Karalystė) – Lenkijos dvarininkas, agronomas, diplomatas, rašytojas, dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1876 m. gruodžio 2 d. Saldutiškyje, bajorų Boleslovo ir Anelės Vitkevičiūtės (Stanislovo Vitkevičiaus sesers) Jaloveckių šeimoje Saldutiškio dvare. 1885-1887 m. mokėsi angliškoje mokykloje Sankt Peterburge. 1887-1895 m. mokėsi imperatoriškajame Sankt Peterburgo licėjuje. 1895 m. pradėjo mokytis agronomijos ir chemijos Rygos technikos universitete. Mokydamasis universitete priklausė lenkų studentų draugijai Arkonia. Metus stažavosi Štetine. Vėliau studijavo Halėje, Bonos universitete. Ilgą laiką M. Jaloveckis dirbo Vilniaus žemės ūkio banke dvarų taksatoriumi, buvo žymus pievų ir durpynų, melioracijos specialistas, gerai pažinęs daugelį Lietuvos dvarų ir parengęs dvarų sodybų akvarelinių vaizdų albumą Wizerunki dworow.[1] Žinomos M. Jaloveckio mokslinės studijos, skirtos gyvulininkystei, pieno pramonei.

1907 m. pabaigoje M. Jaloveckis įsteigė Saldutiškio ūkio draugiją, kurios pirmasis susirinkimas buvo sušauktas 1907 m. spalio 16 d. Jaloveckių dvare. Susirinkime buvo kalbama lietuviškai. Ūkio draugija skatino valstiečius skirstytis vienkiemiais, įsigyti moderniškesnius darbo įrankius, gerinti gyvulių veislę, padėjo apsirūpinti mineralinėmis trąšomis, geresnėmis sėklomis. Pirmojo susirinkimo metu dvarininkas M. Jaloveckis pasakė neužmirštamus žodžius: Aš esmi lietuvis, myliu ir studijuoju lietuvišką kalbą, myliu savo šalį, myliu žmones ir trokštu būti jiems naudingas. To darbo nelaikau sau už nuopelnus, bet tik už pareigą, kaipo Lietuvos sūnus. Jeigu aš kitaip manyčiau, tai man ne vieta Lietuvoje.[2]

Prieš I pasaulinį karą dirbo Rusijos imperijos žemės ūkio ministerijoje, dirbo konsulu Vokietijos imperijoje. M. Jaloveckio prižiūrimas dvaras buvo laikomas vienu iš pavyzdinių Lietuvoje. I pasaulinio karo metu tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kur turėjo pulkininko laipsnį. Pasibaigus I pasauliniam karui ir prasidėjus Lietuvos ir Lenkijos nesutarimams prisijungė prie Krajovcų organizacijos siekusios vieningos lietuvių, lenkų ir baltarusių valstybės, dalyvavo tiesioginėse derybose su Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Z. Machalinskio memuaruose apie Jaloveckį rašoma, kad šis buvo šokiruotas dėl augančio lietuvių priešiškumo lenkams.[3] Pats Jaloveckis savo memuaruose teigė: Man ir mano bendražygiams, kurie buvo išauginti meilės Lietuvai ir lietuviams dvasioje nauja kryptis yra nepriimtina.[4] Vykstant Lietuvos ir Lenkijos kariniam konfliktui priklausė Vilniaus krašto delegacijai vykusiai pas J. Pilsudskį į Varšuvą prašyti pagalbos kovoje su lietuviais.

Saldutiškio dvarui likus Lietuvos sudėtyje Jaloveckis apsigyveno Varšuvoje, kur dirbo Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje, buvo paskirtas dirbti Dancigo laisvąjį miestą 1919-1920 metais. 1939 m. vokiečiams okupavus Lenkiją išvyko į Jungtinę karalystę, kur dirbo Lenkijos emigracinėje vyriausybėje. Po karo liko gyventi Londone, kur dalyvavo vietos lenkų visuomeniniame gyvenime. Mirė 1962 m. Londone, buvo vedęs Julija Vankovičiūtę su kuria susilaukė sūnaus Andžejaus (1912-1944) žuvusio Varšuvos sukilimo metu ir dukros Kristinos (1914).

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Some Facts about Poland By Major Macdonald Jałowiecki, Londyn 1944, Free Europe, s.20, seria: Free Europe Pamphlet No 6.
  • Ameryka Południowa bez Brazylii, Londyn 1946.
  • Afryka Południowa. Warunki życia i pracy, oprac. Londyn 1946, nakł. Oddział Szkolnictwa Zawodowego Sztabu Głównego, s.116.
  • Uprawa szczegółowa roślin gospodarskich, Londyn 1946, nakł. Oddział Szkolnictwa Zawodowego Sztabu Głównego s.191.
  • Przewodnik rolniczy angielsko-polski w sześciu częściach, Londyn 1946, Ministerstwo Wyznań Religijnych i Oświecenia Publicznego, s. 2,206.
  • Dawne Wilno i ludzie zapomniani, Londyn 1955, Wydawnictwo Klubu Londyńskiego Społeczności Akademickiej Uniwersytetu Stefana Batorego, s.16.
  • Wizerunki dworów polskich, wyd. na emigracji. Zbiór 1500 akwarel autorstwa Mieczysława Jałowieckiego.
  • Wspomnienia, raporty i sprawozdania z Gdańska (1919-1920) wstęp i opracowanie Zbigniewa Machalińskiego, Gdańsk "Marpress" 1995.
  • Na skraju imperium, Warszawa Czytelnik 2000, wybór i układ tekstu Michał Jałowiecki.
  • Gaudeamus - Szkice z lat minionych, Warszawa 2002, Biblioteka Arkonii.
  • Wolne Miasto, Warszawa Czytelnik 2002, wybór i układ tekstu Michał Jałowiecki.
  • Requiem dla ziemiaństwa, Warszawa Czytelnik 2003, wybór i układ tekstu Michał Jałowiecki.
  • Na skraju Imperium i inne wspomnienia, Czytelnik, Warszawa, 2014, wybór i układ tekstu Michał Jałowiecki.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Zbigniew Machaliński, Mieczysław Jałowiecki − delegat Rządu Polskiego w Gdańsku w latach 1?1?−1?20., Studia Gdańskie, t. V, ?–23
  • Anna Micińska; Bogna Piotrowska (1990). Witkacy-Stanisław Ignacy Witkiewicz: life and work. Interpress. p. 17. ISBN 978-83-223-2359-5. Nuoroda tikrinta 4 March 2011.
  • Białostockie Towarzystwo Naukowe; Zakład Słowianoznawstwa PAN. (1987). Acta Baltico-Slavica. Zakład Norodowy imienia Ossolińskich. pp. 213–. Nuoroda tikrinta 4 March 2011.
  • Kviklys, Bronius (1964). Mūsų Lietuva I. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla. pp. 741–743. OCLC 3303503.
  • Daniel Passent, Mój ulubiony antysemita, Polityka - nr 40 (2574) z dnia 2006-10-07; s. 126
  • Mieczysław Jałowiecki; Michał Jałowiecki (2000). Na skraju Imperium. Czytelnik. ISBN 978-83-07-02795-1. Nuoroda tikrinta 4 March 2011.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]