Mesjė 44

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
M44 spiečius

Mesjė 44 (M44, NGC 2632) – padrikasis spiečius, esantis Vėžio žvaigždyne. Nutolęs per 577 šviesmečius. Regimasis ryškis yra 3,7.[1] Kitose (ne lietuvių) kalbose spiečius dar vadinamas Avilio ir Vadybininko (lot. Praesepe) vardais.[2]

Spiečiaus amžius siekia ~730 milijonus metų.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis objektas matomas plika akimi, tad žinomas jau nuo priešistorinių laikų, minimas mituose. Senovės graikai ir romėnai įsivaizdavo, kad tai ėdžios, iš kurių ėda du asilai – žvaigždės Asellus Borealis ir Asellus Australis. Eratostenas mini, kad ant šių asilų į mūšį su titanais jojo dievai Dionisas ir Silenas. Titanai išsigandę asilų bliovimo ir dievai iškovoję pergalę. Už tai asilai buvę perkelti į dangų drauge su ėdžiomis (Phatne).[1]

Senovės graikų astronomas Hiparchas šį objektą įtraukė į savo žvaigždžių katalogą. Spiečių jis įvardijo „Mažuoju debesimi“ arba „Debesuotąja žvaigžde“. Objektą mini ir Ptolemėjas savo „Almageste“ (tai vienas iš septynių šiame veikale paminėtų „ūkų“).[1]

Galilėjus pirmasis stebėjo atskiras šio spiečiaus žvaigždes. Jis teigė, jog čia esama mažiausiai 40 nedidelių žvaigždžių. Šiuolaikiniais teleskopais matyti apie 200–350 (ne visada lengva pasakyti ar žvaigždė priklauso spiečiui).[2] Charles Messier 1769 m. šį objektą įtraukė į savo katalogą.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Messier 44. Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-05-01.
  2. 2,0 2,1 Frommert, Hartmut; Kronberg, Christine (August 27, 2007). „Open Star Clusters“. SEDS. University of Arizona, Lunar and Planetary Lab. Suarchyvuotas originalas December 22, 2008. Nuoroda tikrinta 2009-01-02. 

Vikiteka