Almagestas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lotyniškas „Almagesto“ leidimas, 1515 m.

AlmagestasPtolemėjo veikalas, to meto astronominių ir matematinių žinių kompendiumas, išsamiausias senovės astronomijos traktatas, pasiekęs šiuos laikus.[1]

Senovės graikų kalba veikalas vadinosi Mathematike Syntaxis.[2] Apie 820 m. jis išverstas į arabų kalbą, pavadinant Almagest 'didžiausias'[1] (iškraipytas graikų k. žodis megiste).[2] Gerardas Kremonietis antroje XII a. pusėje „Almagestą“ iš arabų kalbos išvertė į lotynų.[2]

Parašytas apie 150 m. e. m.[1] Į veikalą įeina Hiparcho sudarytas žvaigždžių katalogas, neatmestina galimybė, jog Hiparcho darbais Ptolemėjas rėmėsi ir kitose veikalo dalyse.[1] Iš viso „Almagestą“ sudaro 13 knygų.[2] „Almageste“ aprašyti 48 graikų žvaigždynai, tapę dabartinės sistemos pagrindu.[1] Septintoje ir aštuntoje knygose, kur daugiausia dėmesio skiriama nejudamosioms žvaigždėms, pateikiamos 1022 žvaigždžių ekliptikos koordinatės ir ryškiai.[2]

Islamiškųjų kraštų ir Europos astronomai šiuo veikalu, kaip elementariu vadovu, naudojosi apytikriai iki XVII a. pradžios.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Ian Ridpath. A Dictionary of Astronomy. Oxford University Press, 1997, p. 12.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Almagest. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-07-31.