Padrikasis spiečius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sietynas, nuo seno lietuvių žinomas[1] padrikasis spiečius

Padrikasis spiečiusžvaigždžių telkinys, susidedantis iš dešimčių, šimtų ar kartais tūkstančių gravitacijos siejamų žvaigždžių, be aiškaus centrinio branduolio. Žvaigždžių formavimasis sudaro tik trumpą tokio spiečiaus gyvavimo dalį, todėl visos žvaigždės daugmaž vienodo amžiaus. Panaši ir jų cheminė sudėtis.[2]

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Visos žvaigždės daugmaž vienodai nutolę (atstumai tarp jų daug mažesni nei atstumas nuo spiečiaus iki Saulės).
  • Visos žvaigždės daugmaž vienodo amžiaus.
  • Visos žvaigždės daugmaž tos pačios cheminės sudėties.
  • Žvaigždžių masės labai skirtingos, nuo 80 – 100 iki mažiau nei 0,08 Saulės masių (M).

Susiformavęs spiečius egzistuoja kosminiu mastu neilgai. Daugelis jų per maždaug 100 000 mln. metų išsisklaido, žvaigždėms tęsiant savo kelią nepriklausomai viena nuo kitos.

Kai kurie padrikieji spiečiai (Sietynas, Hiadės, Mesjė 44) žmogaus žinomi nuo priešistorių laikų. Arčiausiai (pagal savo dydį labai arti) yra Didžiųjų Grįžulo Ratų spiečius, kuris jau atrodo kaip atskiros, skirtingiems žvaigždynams priklausančios žvaigždės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. L. Klimka (2017). Ar užmigo „Septyni broliai“? lrt.lt
  2. Frommert, Hartmut; Kronberg, Christine (August 27, 2007). „Open Star Clusters“. SEDS. University of Arizona, Lunar and Planetary Lab. Suarchyvuotas originalas December 22, 2008. Nuoroda tikrinta 2009-01-02. 

Vikiteka