Merečovščizna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Merečovščizna
blrs. Мерачоўшчына
Музей-сядзіба Тадэвуша Касьцюшкі (Мерачоўшчына).JPG
Buvusio Merečovščiznos palivarko sodyba
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas Ivacevičų rajonas
Gyventojų () 0
Commons-logo.svg Vikiteka Merečovščizna

Merečovščizna (blrs. Мерачоўшчына, lenk. Mereszowszczyzna) – gyventojų neturintis kaimas, buvęs palivarkas pietvakarių Baltarusijoje, Bresto srityje, už 2 km į vakarus nuo Kosavos miestelio. Šalia stūkso Kosavos rūmai, praeina kelias IvacevičiaiRužanai. Stovi atkurtas palivarko sodybos namas – 1794 m. Lenkijos-Lietuvos sukilimo vado Tado Kosciuškos gimtasis namas, kuriame įkurtas memorialinis muziejus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosciuškos muziejus

Merečovščizna stovėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Bresto vaivadijoje. XVIII a. pirmojoje pusėje priklausė Sapiegoms. Iš Sapiegų šeimos palivarką išnuomojo Liudvikas Kosciuška (1700–1758). Skirtingų šaltinių duomenimis, tuo laiku dvaro sodyboje namas jau stovėjo arba apie 1720 m. buvo pastatytas paties L. Kosciuškos. 1746 m. čia gimė Tadas Kosciuška. Po L. Kosciuškos mirties jo našlė Tekla Ratomska sodybą pardavė Kosavos savininkui Jonui Flemingui.

Nepakitęs Kosciukų namas išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau rūmai buvo išplėšti. Prie Lenkijos valdžios, 1936 m. buvo įkurtas muziejus, o kambaryje, kuriame, kaip manoma, gimė T. Kosciuška, buvo įrengta memorialinė plokštė su įrašytais gimimo ir gyvenimo veiklos etapais. Merečovščizna buvo T. Kosciuškos atminimo vieta iki 1939 m. TSRS agresijos prieš Lenkiją. Per Antrąjį pasaulinį karą, 1942 m., žymųjį sodybos namą su dviaukščiu stogu sudegino sovietiniai partizanai. 1942 m. rugpjūčio 25 d. palivarke, šalia Kosavos rūmų, sušaudyti vietos žydai.[1].

Kosciuškų namas išliko dailininkų Mykolo Kulešos ir Napoleono Ordos piešiniuose. 1996 m. JAV buvo įsteigtas Kosciuškų sodybos atkūrimo komitetas. 1999 m. palivarke atidengtas atminimo akmuo. Su Bresto srities valdžios parama 2004 m. namai buvo atstatyti.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]