Melnikas (Bulgarija)

Koordinatės: 41°31′00″ š. pl. 23°24′00″ r. ilg. / 41.51667°š. pl. 23.40000°r. ilg. / 41.51667; 23.40000 (Melnikas (Bulgarija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Melnikas
bulg. Мелник
Miesto panorama
Melnikas
Melnikas
41°31′00″ š. pl. 23°24′00″ r. ilg. / 41.51667°š. pl. 23.40000°r. ilg. / 41.51667; 23.40000 (Melnikas (Bulgarija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Bulgarijos vėliava Bulgarija
Sritis Blagojevgrado sritis
Savivaldybė Sandanskio savivaldybė
Gyventojų (2008) 385
Altitudė 437 m
Vikiteka Melnikas

Melnikas (bulg. Мелник, gr. Μελένικο) – mažas miestelis pačiuose Bulgarijos pietvakariuose, Blagojevgrado srityje, Pirino kalnuose, į pietryčius nuo Sandanskio. Su mažiau nei 400 gyventojų, Melnikas yra mažiausia Bulgarijos gyvenvietė, turinti miesto statusą.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Melnikas yra architektūrinis rezervatas turintis 96 architektūros paminklus. Miestas išsidėstęs įspūdingo kraštovaizdžio vietoje – už jo iškilę aštriabriauniai smiltainio kalnai, primenantys obeliskus, grybus, bokštus, piramides. 6 km į pietryčius nuo Melniko įsikūręs Roženo vienuolynas. Melnike yra XII-XIII a. bizantiškas namas, 1754 m. pastatytas Kordopulovo namas, kuriame gaminamas stiprus vietinis vynas, 1815 m. Pašovo namas (jame dabar veikia miesto istorijos muziejus), Pašos namas (pastatytas turtingo bėjaus Osmanų laikais), stovi keletas senų bažnyčių: Šv. Nikolajaus (XIII a.), Šv. Petro ir Pauliaus (1840 m.), Šv. Nikolajaus Stebukladario (1756 m.), Šv. Antano.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad senovėje Melniko vietoje gyveno trakų gentis medžiai. Romėnų laikais pastatytas tiltas, išlikęs iki šių dienų. Vėliau čia įsikūrė slavai ir pavadino vietovę Melniku (nuo mel – kreida). Miestas suklestėjo valdant bulgarų chanui Presianui. Menikas tapo autonomiškos kunigaikštystės, valdytos Aleksijaus Slavo, centru. Osmanų laikais miestas nuskurdo, tačiau vėl atsigavo Bulgarijos atgimimo metu, kuomet tapo svarbiu vyno ir tabako eksporto centru. Pirmojo Balkanų karo metu buvo apgriautas, nuniokotas gaisro. Vėliau miestą atstatė graikai. 1913 m. graikai išsikraustė.