Matilda Viršilaitė-Šveikauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Matilda Viršilaitė-Šveikauskienė su dukra Marija. Kijevas, apie 1894 m.

Matilda Viršilaitė-Šveikauskienė (1868 m. Čenstakave, Lenkija - 1917 m. spalio 15 d. Nemakščiuose, Raseinių apskritis) - lietuvių visuomenės veikėja, nepriklausomybės siekėja, rašytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Varšuvoje, Vilniuje. Nuo 1885 m. gyveno Nemakščiuose, vyras Kazimieras dirbo vaistininko padėjėju. 1892 m. įsigijo vaistinę iš darbdavio gyd. V. Michailovskio. Nuo 1901 m. vaistinę išnuomojo ir su šeima gyveno Vilniuje. 1903 m. mirė vyras Kazimieras. 1905 m. dalyvavo  Didžiajame Vilniaus Seime. 1907 m. viena iš Lietuvių katalikių moterų draugijos steigėjų. Mokytojavo, vertė religinio turinio knygeles, globojo Kazį Binkį, 1912 m. atvykusį į Vilnių. Būdama lietuvių moksleivių bendrabučio vedėja, geru žodžiu ir pietumis paremdavo aštuoniolikmetį jaunuolį.[1] Prieš Pirmą pasaulinį karą grįžo į Bartkiškės dvarą ir prižiūrėjo Nemakščių vaistinę.[2]

Rašė Viršilos slapyvardžiu: „Mažas lietuviškas elementorius“, "Trokštu".[3]

Vaikai: Marija Kindziulienė-Klevinskienė (rašytoja "Pušaitė") [4], Antanas Kazimieras, Viktoras Pranciškus, Vaclovas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mažas lietuviškas elementorius, 1905 m.
  • Trokštu, 1906 m.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]