Marija Mažeikienė
Marija Mažeikienė (rus. Мария Юлиановна Можейко; g. 1923 m. lapkričio 24 d. Giriose, dab. Astravo rajonas, Baltarusija) – Gervėčių krašto lietuvių tautosakos pateikėja, Baltarusijos liaudies menininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė ir augo mažažemių Juliaus ir Rozalijos Petrikų daugiavaikėje šeimoje, tuometinei Lenkijai priklausančiame kaime. Mokėsi Girių lenkiškoje pradinėje mokykloje, kurioje buvo ir lietuvių kalbos pamokos. Dirbo tėvų ūkyje, vėliau – susikūrusiame kolūkyje, buvo paskirta linų augintojų brigados grandininke. 1947 m. Rimdžiūnų bažnyčioje susituokė su gretimo kaimo ūkininku Jonu Mažeika, gimė vaikai. Abi dukros paaugusios išvyko mokytis į Lietuvos TSR ir gimtinėn nebegrįžo. Vyras mirė ir M. Mažeikienė Petrikų kaime liko gyventi viena.
Ją išgarsino meniški rankdarbiai, jie savo grožiu patraukė ne tik aplinkinių gyventojų dėmesį, bet ir sulaukė aukščiausių įvertinimų parodose Valkaviske, Gardine, Astrave ir Vilniuje. M.Mažeikienė puikiai mezga ir neria vąšeliu, 2014 m. jai suteiktas Baltarusijos liaudies meistro vardas.
Marija Mažeikienė aktyviai dalyvauja lietuviškoje saviveikloje – dainuoja Rimdžiūnų folkloriniame ansamblyje „Žilvitis“, į repeticijas už aštuonių kilometrų išsidėsčiusiame gretimame kaime būdama 92 metų dar važinėjo dviračiu. Jos solo ir su muzikiniu kolektyvu atliekami liaudiški kūriniai įrašyti kompaktinėse plokštelėse „Gervėčių melodijos“ (Vilnius, Lietuvos muzikos akademija, 2003 m.) ir „Tradicinė Gervėčių krašto vestuvių muzika“ (Vilnius, Juosta Records, 2009 m.). Nuo 1970 m. Lietuvos mokslininkams yra pateikusi nemažai Baltarusijos lietuvių tarpe paplitusios tautosakos pavyzdžių: dainų, padavimų ir kt. Pati kuria eilėraščius ir rašo straipsnius į užsienio tautiečiams skirtą laikraštį „Lietuvių godos“.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2011 m. Lietuvos kultūros ministerijos premija „už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą“
- 2016 m. „už kūrybinius pasiekimus“ apdovanuota Baltarusijos A.I.Dubko premija