Marija Mašiotaitė-Urbšienė
| Marija Mašiotaitė-Urbšienė | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. birželio 24 d. Ryga, Latvija |
| Mirė | 1959 m. kovo 2 d. (63 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Pranas Mašiotas |
| Motina | Marija Jasienskytė-Mašiotienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Juozas Urbšys |
| Veikla | istorikė, bibliografė |
Marija Mašiotaitė-Urbšienė (1895 m. birželio 24 d. Rygoje, Latvija – 1959 m. kovo 2 d. Kaune) – Lietuvos istorikė, bibliografė.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rygoje baigė pradžios mokyklą, 1913 m. Rygos gimnaziją. 1913–1916 m. studijavo Maskvos aukštųjų moterų kursų Fizikos-matematikos fakultete. Aukštojo mokslo pabaigti nesuspėjo, sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas ir liga. Prasidėjus karui su tėvais atvyko į Voronežą, kur jos tėvas Pranas Mašiotas mokytojavo gimnazijoje.
Grįžusi į Lietuvą nuo 1918 m. dirbo vertėja Lietuvos ministerijose, nuo 1920 m. Finansų ministerijoje, 1922–1927 m. Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Maskvoje ir Paryžiuje. 1926 m. gegužės 15 d. ištekėjo už diplomato Juozo Urbšio. Gyvendama Prancūzijoje susipažino su Paryžiaus bibliofilais, jų organizuota veikla. 1930 m. gruodžio 17 d. Kaune Vytautas Steponaitis, Viktoras Cimkauskas, Paulius Galaunė ir Marija Mašiotaitė-Urbšienė įsteigė XXVII knygos mėgėjų draugiją, kuri ugdė pomėgį grožinės literatūros knygoms, leido knygas ir savo metraščius, palaikė ryšius su užsienio bibliofilų organizacijomis.
1940 m. liepos 17 d. Marija ir Juozas Urbšiai buvo suimti ir deportuoti į Tambovą, nuo 1941 m. birželio 22 d. kalinami Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Maskvos ir Vladimiro kalėjimuose. 1952 m. Urbšiai nuteisiami 25-iems metams kalėti „už aktyvų prisidėjimą prie tarptautinės buržuazijos pastangų nuversti Tarybų valdžią“ ir iš Maskvos Butyrkų kalėjimo nuvežami į Vladimiro kalėjimą. 1954 m. iš kalėjimo paleisti, bet tik 1956 m. galėjo grįžti į Kauną, kur juos savo namuose priglaudė rašytoja Sofija Čiurlionienė. 1957–1958 m. Marija Urbšienė dirbo Respublikinėje bibliotekoje. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lituanica, 1933. – Kaunas: Varpas, 1934. – 27 p.
- Klaipėdos krašto istorijos paraštėje. – Kaunas: Sakalas, 1934. – 76 p.
- 1830 ir 1863 m. sukilimų emigracijos propaganda Prancūzijoje. – Kaunas, 1935. – 35 p.
- Kaunas vokiečių okupacijoje / Tadas Daugirdas. – Kaunas, 1937. – 64 p.
- Lietuvos mokykla Didžiojo karo metu. – Kaunas „Žaibo“ spaustuvė, 1938. – 36 p.
- Vokiečių karo meto spauda ir Lietuva. – Kaunas: Spaudos fondas, 1939. – 127 p.: iliustr.
- Sąrašas aktualių knygų ir rašinių apie Vilnių ir Vilniaus kraštą. – Kaunas, 1939. – 46 p.
- Suvalkų trikampis ir raštai apie jį. – Kaunas, 1939. – 24 p.
- Prisiminimai. – Vilnius: Džiugas, 1996. – 208 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-020-1
- Prie žibalinės lempos: Atdaras langas: Prisiminimai (dail. Romualdas Orantas). – Vilnius: Džiugas, 1996. – 210 p.: iliustr.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Valdas Selenis. Urbšienė Marija, Mašiotaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 409 psl.
- ↑ Audronė Veilentienė. Juozas ir Marija Urbšiai – palikę pėdsaką Lietuvos istorijoje, 2012-07-25
- ↑ Marija Mašiotaitė-Urbšienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 385