Maria Iliescu
| Maria Iliescu | |
|---|---|
| Gimė | 1927 m. birželio 1 d. Viena, Austrija |
| Mirė | 2020 m. sausio 21 d. (93 metai) Krajova, Rumunija |
| Veikla | kalbininkė |
| Pareigos | profesorė |
| Alma mater | Bukarešto universitetas |
Marija Henrieta Ilijesku (Maria Henrietta Iliescu, megautinė pav. Adlersberger, 1927 m. birželio 1 d. Viena, Austrija – 2020 m. sausio 21 d. Krajova, Rumunija) – austrų romanistė.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Adlersbergerių šeimoje, buvo vienturtė. 1938 m. šeima išvyko į Rumuniją, nuo 1918 m. jie turėjo šios šalies pilietybę. Baigusi mokyklą Marija Bukarešto universitete studijavo klasikines kalbas ir viduramžių istoriją. 1949 m. ištekėjo už studijų draugo Vladimiro Ilijesku (Vladimir Iliescu).
1950 m. išlaikė valstybinius egzaminus. Vėliau dirbo Rumunijos mokslų akademijos Kalbotyros institute, nagrinėjo rumunų kalbos klausimus ir 1954 m. už tai gavo II laipsnio Valstybinę premiją. Taip pat ji dirbo leksikografijos sekcijoje, kurioje vadovavo dvikalbių žodynų skyriui.
XX a. seprintajame dešimtmetyje rinko Rumunijoje gyvenančių friulų tarmių duomenis ir šių duomenų pagrindu parašė bei apgynė disertaciją. 1972 m. šią disertaciją („Le frioulan à partir des dialectes parlés en Roumanie“) Vakaruose publikavo Mouton. 1972 m. Krajovos universitete pradėjo eiti bendrosios kalbotyros ir romanistikos profesoriaus pareigas, Krajovos universitete dėstė iki 1982 m.
Dėl politinių priežasčių ir vyro profesinės padėties 1983 m. emigravo į Vokietiją. 1983–2001 m. Insbruko universiteto Romanistikos tyrimų institute ėjo profesoriaus pareigas. Taip pat M. Ilijesku, kaip asocijuotoji profesorė, 1989–1999 m. dėstė Trento universitete. 1999–2012 m. Krajovos universitete dirbo konsultuojančiąja profesore.
2007–2010 m. Ilijesku buvo Romanų kalbotyros draugijos (Société de Linguistique Romane) pirmininkė. 2004 m. gavo Tirolio valstybinę premiją už mokslinę veiklą,[2] 2009 m. – Rumunijos komandoro laipsnio valstybinį ordiną „Už ištikimą tarnybą“ (Ordinul Național „Serviciul Credincios“).
M. Ilijesku didelį dėmesį skyrė romanų lyginamajai kalbotyrai (ypač prancūzų, retoromanų ir rumunų kalbų) ir liaudies lotynų kalbai.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Encyclopedia of Language and Linguistics“. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
- ↑ „Tiroler Landespreis für Wissenschaft“ (PDF). Suarchyvuota iš originalo 2015-10-13. Nuoroda tikrinta 2021-11-05.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Johannes Kramer, Guntram A. Plangg (eds.): Verbum Romanicum. Festschrift for Maria Iliescu (Romance studies in the past and present; 28). Buske Verlag, Hamburg 1993, ISBN 3-87548-025-2 .
- Hans-Martin Gauger / Wolfgang Pöckl (eds.), Paths of Linguistics, Twenty-Four Autobiographical Reports, Tübingen: Narr, 1992: Labor omnia vincit improbus, 118–124.
- Draghicescu, Janeta / Gabriela Scurtu (Hrsg.), Études romanes dédíées à Maria Iliescu, Michaela Livescu / Tudora Șandru-Mehedinți, Laudatio 7–16, Marius Sala , Prezentare, 16–18. in Annals of the University of Craiova, Series ‚Langues et litteratures romanes, Craiova, Editura Universitaria, 1998.