Manušas

Manušas (Levanto arabų kalba: man'ouché, arab. منقوشة = manqūša), dar žinomas daugiskaitine forma kaip manaišas (manaïche), manakišas (arab. مناقيش = manāqīš) – tradicinė duona, kepama Levanto šalyse (Libane, Sirijoje, Jordanijoje)^[1].

Tai yra kvietinė plokščia duona, kurią kepant ant viršaus dedami įvairūs priedai: žolelės, sūris arba mėsa, ir yra lyginama su pica. Jos pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio naqasha, reiškiančio "išgraviruoti, išskobti", taip turint omenyje duonos paviršiaus paspaudymą pirštais prieš kepant, kad geriau priliptų įdaras^[2].

Manušo kultūra

Al-Man’ouché, išskirtinė kulinarinė praktika Libane
Nematerialusis pasaulio paveldas

Zaataro manušas
Vieta	Libanas
Regionas**	ARB
Įrašas	2023
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	ManušasVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Duonos kepimo tradicija Levante yra fiksuojama III tūkst. pr. m. e. X a. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose užfiksuota čia kepama duona su žolelių aptepu^[3]. Dėl savo svarbos manušos kepimo tradicija Libane 2023 m. įrašyta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą^[4].

Be šios duonos sunkiai įsivaizduojami pusryčiai Levante. Tradiciškai moterys keliasi anksčiau, kad paruoštų duoną visai šeimai^[5]. Ruošant tešlą yra kalbamos maldos, kad ji gerai iškiltų. Iškočiota tešla yra suformuojama apvaliais papločiais, kurie aptepami įdaru ir apspaudomi, o paskui kepami keptuvėje. Iškepta duona gali būti vartojama su įvairiomis daržovėmis ir priedais: sūriu, pomidorais, agurkais, alyvuogėmis, mėtomis. Šiuo metu Levante yra paplitusios nedidelės specializuotos kepyklėlės, kurios specializuojasi manušo kepime.

Dažniausiai sutinkamas manušo įdaras yra zaataras (arab. زَعْتَر = zaatar): čiobrelio, raudonėlio ir mairūno mišinys su sezamo sėklomis ir alyvų aliejumi^[6]. Tačiau populiarūs ir įdarai su sūriu (arab. جُبْنَة = jubna), ėrienos faršu (arab. لحم بعجين = lāḥm bi-‘ajīn), kašku (arab. كشك = qashk), špinatais (arab. سبانخ = sabāniḵ) ir kt.

Taip pat skaitykite

Kitos pasaulio duonos kepimo tradicijos, pripažintos pasaulio paveldu:

Išnašos

↑ Irving, John (2006). Terra Madre: 1,600 Food Communities. Slow Food Editore. ISBN 9788884991188.
↑ Massaad, Barbara Abdeni (19 November 2019). Man'oushé : inside the Lebanese street corner bakery (First American ed.). Northampton, Massachusetts. ISBN 978-1-62371-932-6.
↑ "Pizza or manakish? So which came first?". Yahoo News. 24 May 2012. Retrieved 28 December 2023.
↑ Al-Man’ouché, an emblematic culinary practice in Lebanon
↑ Riolo, Amy (2007). Arabian Delights: Recipes & Princely Entertaining Ideas from the Arabian Peninsula (Illustrated ed.). Capital Books. p. 107. ISBN 9781933102559.
↑ Wright, Clifford A. (2003). Little foods of the Mediterranean: 500 fabulous recipes for antipasti, tapas, hors d'oeuvre, meze, and more (Illustrated ed.). Harvard Common Press. p. 310. ISBN 9781558322271.

[1] Irving, John (2006). Terra Madre: 1,600 Food Communities. Slow Food Editore. ISBN 9788884991188.

[2] Massaad, Barbara Abdeni (19 November 2019). Man'oushé : inside the Lebanese street corner bakery (First American ed.). Northampton, Massachusetts. ISBN 978-1-62371-932-6.

[3] "Pizza or manakish? So which came first?". Yahoo News. 24 May 2012. Retrieved 28 December 2023.

[4] Al-Man’ouché, an emblematic culinary practice in Lebanon

[5] Riolo, Amy (2007). Arabian Delights: Recipes & Princely Entertaining Ideas from the Arabian Peninsula (Illustrated ed.). Capital Books. p. 107. ISBN 9781933102559.

[6] Wright, Clifford A. (2003). Little foods of the Mediterranean: 500 fabulous recipes for antipasti, tapas, hors d'oeuvre, meze, and more (Illustrated ed.). Harvard Common Press. p. 310. ISBN 9781558322271.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]