Pereiti prie turinio

Magisteriumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gento altoriaus paveikslo dalis, kurioje pavaizduoti Bažnyčios tarnai

Magisteriumas (lot. magisterium 'mokymas, priežiūra') – autentiškas Katalikų Bažnyčios tikėjimo ir dorovės dalykų mokymas.[1]

Iki galo panaudojama Kristaus paskirta mokymo galia (Lk 10, 16; Mt 28, 19) autentiškai atskleisti tikėjimo paveldą, kuriuo rūpinasi popiežius ir jo vadovaujami vyskupai. Magisteriumas glaudžiai susijęs su Biblija ir Bažnyčios tradicija, įvardija dogmas – Dievo apreiškime slypinčias tiesų formuluotes – visiems krikščionims nustatydamas būtinybę be išlygų sutikti su tikėjimo tiesomis.[1]

Bažnyčia mokymo galią taiko dviem būdais: paprastuoju ir ypatinguoju magisteriumu. Paprastasis magisteriumas aprėpia vyskupų individualųjį tiesų skelbimą, suderintą su jiems patikėtu Apreiškimu (Evangelijos skelbimas, ganytojiškieji laiškai, maldos formos); vyskupai neklaidingai skleidžia Kristaus mokslą, kartu su popiežiumi autoritetingai mokydami tikėjimo ir moralės dalykų, pateikdami galutinį sprendimą. Ypatingasis magisteriumas jungia Bažnyčios visuotinių susirinkimų nutarimus ir popiežiaus mokymą ex cathedra (lotyniškai tai reiškia 'iš sosto'), savo aukščiausiuoju apaštaliniu autoritetu popiežiui skelbiant tikėjimo ir dorovės tiesas.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 M. Puidokas (2018-09-21, red. 2022-01-25). T. Paulauskytė (red.). „Magisteriumas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-11-19. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)