Madraso šachmatai
Madraso šachmatai (pranc. échecs Madrasi) – šachmatų variantas, besiskiriantis nuo tradicinių šachmatų tuo, kad baltųjų ir juodųjų figūros, išskyrus karalius, kai jos atakuoja vieną kitą, yra paralyžiuotos. Jos abi negali judėti, kirsti, šachuoti. Figūros išlaisvinamos, kai viena iš figūrų nukertama, ar tarp jų įterpiama trečia figūra.[1] Laisvos figūros vaikšto, kerta pagal tradicinių šachmatų taisykles.
Problemblad 1983
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais
1.Vf3? Grėsmė 2.Rg1#, Re1# 1...Rd2! 1.Ra3! Gresia: 2.b4#, b3# 1...Vh5+ 2.Bg1# 1...Vd5+ 2.Be1#[2] |
Madraso šachmatai su paralyžiuojamais karaliais (sutrump. Madraso PK šachmatai) yra kai paralyžiavimo taisyklės dalinai taikomos ir karaliams, tačiau jų iš paralyžiaus išlaisvinti negalima. Šiuo atveju paralyžiuoti karaliai stovi gretimuose laukeliuose.[3]
Nors Madraso ir Madraso KP šachmatais galima būtų žaisti ir varžybų partijas, tačiau jų taisyklės dažniausiai naudojamos, kuriant visokius šachmatų uždavinius: tiesioginio, sutarto, atvirkščio, refleksinio mato ar serijinius. Uždaviniai sudarinėjami ne tik su tradicinėmis, bet ir pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose. Geriausi įtraukiami į FIDE albumus.
Madraso šachmatai turi atmainą – Isardamo šachmatus, kuriuose galimi tik tie ėjimai, kurie neparalyžiuoja figūrų.[4]
Užrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, kuris užduotyje rašomas po uždavinio tipo ir ėjimų skaičius. Pav SerH#7 reiškia serijinis septynių ėjimų sutartas matas. Pato atveju – SerH=7). Serijinis 19 ėjimų atvirkščio mato užrašas: SerS#19 (refleksinio mato atveju – SerR#19
Kai uždaviniai sudaryti pagal pasakiškų šachmatų kompozicijų taisykles: naujoje eilutėje, per jos vidurį, pažymima pagal kokiasː pav., Madraso šachmatai.
Kai ši taisyklė taikoma ir karaliams, uždavinys žymimas Madraso PK šachmatai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Madraso šachmatų taisykles 1979 m. pasiūlė indų šachmatų kompozitorius A. J. Karvatkaras (Abdul Jabbar Karwatkar).
Madraso uždaviniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pateiktoje Madraso šachmatų uždavinio pavyzdžio diagramoje išryškinami Madraso šachmatų ypatumai. Baltųjų bokštas laukelyje c5 juodojo karaliaus nešachuoja, nes jį paralyžiuoja juodųjų bokštas iš laukelio g5. Pastarasis dar paralyžiuoja ir baltųjų bokštą Bg2.
Juodųjų bokštas laukelyje h4 nėra paralyžiuotas ir gali vaikščioti. Juodųjų žirgas laukelyje d8 ir baltųjų Žf7, atakuoja vienas kitą, todėl abu yra tapę neveiksniais.
Rikis laukelyje d1 yra veiksnus, nors jį atakuoja Žf2: taip yra todėl, kad figūros paralyžiuoti viena kitą gali, būdamos tik tos pačios rūšies: žirgas – žirgą, bokštas – bokštą, rikis – rikį, valdovė – valdovę, pėstininkas – pėstininką. Yra du būdai kaip išvaduoti figūras iš paralyžiaus.
Pirmas – nukirsti vieną iš paralyžiuotų figūrų. Pateiktame pavyzdyje baltieji negali kirsti cxd3, kadangi pėstininkai yra paralyžiuoti, bet išlaisvinti pėstininką c2 galima kertant Žxd3.
Antras – įterpti į jų tarpusavio atakos liniją trečią figūrą. Nagrinėjamoje diagramoje, paėjus 1.Re5, rikis perdengia baltojo ir juodojo bokšto tarpusavio liniją ir išlaisvina bokštus. Po tokio ėjimo Bc5 jau šachuoja juodųjų karalių.
Vienintelis būdas juodiesiems, kaip nuo šio šacho apsiginti būtų, paėjus 1…Bc4 bandyti, šachuojantį bokštą dar kartą paralyžiuoti. Bet tai negelbsti, nes baltieji kerta 2.bxc4 ir dar kartą išlaisvina bokštą laukelyje c5. Tad juodiesiems – matas, nes jų karalius neturi nepuolamų laukelių, o nukirsti šachuojantį bokštą, perdengti c statmeną negali, kadangi Žd8 paralyžiuotas, o ėjimas 2…Bg5xe5 negalimas, nes Bg5 nelaisvas – jį paralyžiuoja baltųjų bokštas laukelyje g2.[5]
Madraso uždaviniai su paralyžiuotais karaliais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiuose uždaviniuose karalius gali stovėti laukelyje šalia priešininko karaliaus, kirsti figūras, kurias gina tik priešininko karalius. Karaliui patekus į gretimą laukelį su priešininko karaliumi, jie abu tampa neveiksnūs. Tokioje būklėje karaliams sunku gintis nuo mato, nes po šacho iš laukelio šalia karaliaus, jie negali kirsti neapgintos šachuojančios figūros, ar pasitraukti į nepuolamą laukelį, o tai tolygu matui. Kai šachuojama linijinėmis figūromis iš toliau, galimi trys gynybos būdaiː paralyžiuoti atakuojančią figūrą, nukirsti ją, ar perdengti su figūra liniją, per kurią šachuojama. Kai šachuojama žirgu, lieka tik dvi galimybėsː paralyžiuoti žirgą, ar jį nukirsti. Yvo Šelio refleksinio mato uždavinyje, nors ir sudarytame panaudojus Madraso PK uždavinio taisykles, abi pusės, susidarius progai, privalo matuoti priešininko karalių vienu ėjimu. Baltųjų karalius buvo matuojamas penkiais pėstininkų paaukštinimais į skirtingas figūras. Matą skelbti padėjo: tris kartus karaliaus, o likusius du – kitų besiginančių figūrų paralyžius. Pirmasis juodųjų atsakymas 1…Žxf2 paralyžiuoja baltųjų žirgą laukelyje g4, dėl ko baltieji negalės pajudinti šio žirgo ir taip išvalyti liniją, jei reiktų paralyžiuoti galimą juodųjų valdovę laukelyje d1. Po 1…Že3 2.fxe negerai versti pėstininką į valdovę, nes po 2….d1V̟ šacho baltųjų karaliui nebūtų, kadangi naująją valdovę juodieji iš karto paralyžiuotų bet kokiu Žg4 ėjimu. Po ėjimo 1…Žxc3 baltųjų karalius pasitraukia į laukelį b3 priversdamas vienu ėjimu matuoti jį rikiu. Vėl negalima buvo pėstininko aukštinti į valdovę, nes ji būtų paralyžiuota, patraukus iš linijos Žg4. Po ėjimo 1…Žxb2 baltųjų karalius, nukirtęs žirgą prie juodųjų karaliaus, paralyžavosi ir juodiesiems tam, kad vienu ėjimu matuotų baltųjų karalių, teko pėstininką aukštinti tik į žirgą. Po 1…K∞ karaliai tapo paralyžiuoti ir po 2.Be1 juodieji, kad iš karto matuotų neveiksnų baltųjų karalių, neturi kito pasirinkimo, kaip kirsti pėstininku bokštą ir aukštinti jį į žirgą.
|