Refleksinio mato uždavinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Refleksinio mato uždavinys – tai atvirkščiojo mato uždavinio atmaina, kurioje, esant progai, tiek baltieji, tiek juodieji yra įpareigoti skelbti matą vienu ėjimu varžovo karaliui.[1]

Fadilas Abdurahmanovičius
Bilten 1961
Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
r#4. Refleksinis matas 4 ėjimais.
1.g8R! e4 2.b8Ž e3 3.c8B e2 4.Bc2 e1V#

Refleksiniuose uždaviniuose baltieji, siekdami mato savajam karaliui, turi neleisti, kad susidarytų padėtis, kurioje reiktų skelbti matą juodųjų karaliui. Juodieji, savo ruožtu, stengiasi sukurti tokią padėtį, kur baltieji privalėtų matuoti juodųjų karalių. Todėl refleksiniams uždaviniams yra būdingi klaidinantieji variantai.

Uždaviniai, kuriuose baltieji neįpareigoti vienu ėjimu skelbti matą juodiesiems, o juodieji privalo – vadinami pusiau refleksiniais uždaviniais.

Be to, dar kuriami ir refleksinio pato ir šacho uždaviniai.[2]

Refleksinio mato uždaviniai sudarinėjami ne tik su tradicinėmis, bet ir pasakiškomis figūromis. Geriausi įtraukiami į FIDE albumus.

Užduoties sutrumpintas žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutrumpinta refleksinio uždavinio užduotis užrašomaː r#3, kas reiškia: „refleksinis matas trimis ėjimais“, o pusiau refleksinio uždavinio trumpinys užrašomas ½r#3.

Refleksinio mato uždavinių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Benjaminas Gloveris Lousas
St. James Budget 1893.12.15
Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
r#2. Pirmas refleksinio mato uždavinys Sprendiniai:
1.Kf3 Že1+ 2.Kf2 Žd3#

1….Žxe3+ 2.Kf4 Vxh6#

1….d5 2.Ža3 Bxf1#

1….Bxb1 2.e4 Bxf1#

1….Bxa2 2.Žf4 Ž:e1#

T. Dosonas

Deutsche Schachblatter 1911

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
½r#3. Pusiau refleksinis matas trim ėjimais
1.Vd5 Bxd8 2.Vf7+ Kxf7 3.Kf5 Bd5#

1.Vd5 Bxf8 2.Vd7+ K:d7 3.Kd5 Bf5#

Pirmas refleksinio mato uždavinį paskelbė britų šachmatų kompozitorius B.G. Lousas 1893 m. Londono vakarinio laikraščio „St James’s Gazette“ savaitiniame priede „St. James Budget“.

Refleksinio mato uždavinio idėjos išradėjais yra laikomi Viljamas Gieris (William Geary) ir B. Lousas (Benjamin Glover Laws).

Idėja iškilo apie 1882 m., kai B. Lousas kartu su Viljamu Gieriu, spręsdami atvirkščio mato uždavinį, buvo nustebę, kad viename iš variantų, juodieji neduoda baltųjų karaliui vienu ėjimu mato.

Taip kilo mintis, kad atvirkščio mato uždaviniuose reiktų įvesti taisyklę, kuri įpareigotų tiek baltuosius, tiek juoduosius, jei gali, vienu ėjimu matuoti varžovo karalių. Šią idėją, kurią Viljamas Gieris pavadino refleksiniu matu, už kelių dienų B.G. Lousas paskelbė „Brighton Guardian“ laikraštyje.

Deja, naujovė, tarp to meto šachmatų kompozitorių ir uždavinių sprendėjų, palaikymo nesusilaukė ir prigijo ne iš kart.

Pradžioje ji buvo priskiriama tik prie atvirkščio šachmatų uždavinio temų.

1907 m. nauja taisyklė buvo peržiūrėta „Chess Amateur“ žurnale ir pripažinta.[3]

Refleksiniai uždaviniai Europos žemyne išpopuliarėjo po to, kai jais susidomėjo britų šachmatų kompozitorius T.R. Dosonas.[4]

Refleksinių uždavinių kompozitoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Refleksinių uždavinių kūrime nuo 1893 m. iki 2017 m. kovo mėn. dalyvavo apie 400 šachmatų kompozitorių, kurie sudarė 2226 uždavinius.[5]

Produktyviausi refleksinių uždavinių šachmatų kompozitoriai.

Eil. Nr. Kompozitorius Užd. Eil. Nr. Kompozitorius Užd. Ei Nr. Kompozitorius Užd.
1 Jungtinė KaralystėDawson, Thomas R. (1889–1951) 200 11 Jungtinė KaralystėAnderson, Gerald Frank (1898–1984) 33 21 Jungtinė KaralystėBronowski, Jacob (1908–1974) 17
2 NorvegijaBakke, Nils Adrian (1939-) 167 12 VokietijaSteudel, Theodor (1928–2009) 29 22 PrancūzijaBedoni, Romeo (1927-) 17
3 NyderlandaiBurbach, Johannes Jacob (1921–2003) 75 13 ŠkotijaMacleod, Norman Alasdair (1927–1991) 28 23 BulgarijaPetkow, Petko Andonov (1942-) 17
4 VokietijaRehm, Hans Peter (1942-) 59 14 VokietijaLinß, Torsten (1967-) 28 24 VokietijaRössler, Helmut Karl (1925-) 17
5 ?Rains, Cyril George 57 15 VokietijaBartel, Erich (1930-) 24 25 Bosnija ir HercegovinaAbdurahmanovič, Fadil (1939-) 17
6 IndijaShankar Ram, Narajan (1961 –) 39 16 VokietijaKniest, Peter (1914–1993) 23 26 DanijaHelledie, Holger (1951-) 16
7 IzraelisLender, Baruch (1913–1994) 37 17 PrancūzijaMorice, Jean (1930-) 23 27 PrancūzijaTrillon, Jean-Michel (1929–2007) 16
8 VengrijaBakcsi, György (1933-) 36 18 ŠvedijaLindgren, Bo Waldemar (1927–2011) 22 28 VokietijaKozdon, Baldur (1938-) 15
9 IspanijaCandela Sanz, Rafael (1908–1993) 36 19 IspanijaPetite, Efren (1926–2014) 19 29 PrancūzijaCheylan, Yves 15
10 RusijaSurkow, Waleri A. (1968–2010) 33 20 VokietijaPflughaupt, Wilfried (1930–1950) 18 30 VokietijaEwald, Kurt (1931-) 14

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 277 – ISBN 5-85270-005-3
  2. Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 85-88.
  3. „Jei galite matuokite mane“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 m. kovo 3 d. 
  4. „B. G. Louso (B. G. Laws) paskaita“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 m. kovo 3 d. 
  5. „Schwalbe PDB“ (angl.). Nuoroda tikrinta 2017 m. liepos 16 d. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]