Atvirkščio mato uždavinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Atvirkščio mato uždavinys – tai netradicinė šachmatų kompozicija, kurioje baltieji pradeda ir priverčia juoduosius, užduotyje nustatytu ėjimų skaičiumi, skelbti matą baltųjų karaliui.[1]

Šią užduotį galima atlikti vienu iš dviejų būdų:

1-as: nustumti juoduosius į cugcvango padėtį, kurioje, kitų ėjimų neturėdami, juodieji matuotų (patuotų) baltųjų karalių,

2-as : taip užpulti juodųjų karalių, kad ginančios nuo mato juodųjų figūros turėtų matuoti (patuoti) baltųjų karalių.

Atvirkščio mato uždavinių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viljamas A. Šinkmanas . Detroit Free Press, 1880
Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
Atvirkščias matas dviem ėjimais. 1.Vd6! (toliau du aido variantai)

1….Kc3 2.Bf3+! R:f3#

1….Ke3 2.Bb3+! R:b3#

Leonidas Kubelis. Konkursas B. Pauliui atminti, 1935
Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png
Atvirkščias matas trimis ėjimais. 1.Ba1!! (sukelia grėsmę: 2.Ve4+ V:e4 3.Žd4+ V:d4#)

1….V:e6 (1….Ve4) 2.Vd1+ Ve2 3.Žb1! (juodiesiems cugcvangas) V:d1#

1....Vf8 2.Vf4+! V:f4 3.Žd4+! V:d4#

1….V:h3 2.Žd4+ Kg4 3.Že4! (dar kartą juodiesiems cugcvangas) Vh1(h2)#.

Pirmosios atvirkščio mato kompozicijos pasirodo XIII a. rankraščiuose, vėliau sutinkamos A. Salvio, Dž. Loli ir D. Poncianio darbuose. XIX a. jas išpopuliarino, G. Boltonas, Dž. Braunas, V. Šinkmanas, A. Petrovas ir kiti.

XX a. atvirkščio mato uždaviniai plačiai plito: pastoviai buvo rengiami sudarymo konkursai, atvirkščio mato uždaviniai įtraukiami į tarptautines varžybas, pasaulio čempionato turnyrus, į FIDE albumus.[2]

Atvirkščio mato uždavinių savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atvirkščio mato uždaviniuose naudojamos tos pačios idėjos, kaip ir tradicinės kompozicijos uždaviniuose. Tačiau juose realizuojamos ir tokios idėjos, kurios nepritaikomos tiesioginiuose šachmatų uždaviniuose.

Taupiu laikomas toks matas, kuriame dalyvauja visos juodųjų figūros, teigiamai vertinamas sprendimo netikėtumas, taktinių idėjų gausa, tykūs ėjimai.

Uždavinio sprendinys lyginant su tiesioginiais uždaviniais yra puse ėjimo ilgesnis: dviejų ėjimų atvirkščio mato uždavinyje yra du baltųjų ir du juodųjų ėjimai.

Uždaviniai daugeliu atvejų turi daug figūrų. Būdinga, kad figūrų veikla yra ribota, nes kitaip negalima būtų priversti juoduosius duoti matą baltųjų karaliui.[3]

Atvirkščio mato uždaviniuose baltieji negali skelbti mato juodųjų karaliui, tačiau jie gali šachuoti. Juodieji privalo ginti savo karalių, bet užstodami figūrą, nukirsdami atakuojančią figūrą, ar pasitraukdami karaliumi, jie gali matuoti baltųjų karalių.

Atvirkščias matas turi kelias atmainasː refleksinio mato, ilgiausių ėjimų ir serijinių ėjimų uždavinius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Н. П. Зелепукин. Словарь шахматной композиции. Киев: Здоровье, 1982. – С. 106-107.
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С. 277. — ISBN 5-85270-005-3
  3. Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002.— P. 81-85.

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atvirkščio mato uždaviniai