Madagaskarinis šventasis ibis
| Threskiornis bernieri |
|---|
 Madagaskarinis šventasis ibis (Threskiornis bernieri) |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Threskiornis bernieri Bonaparte, 1855 |
Madagaskarinis šventasis ibis (Threskiornis bernieri) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis. Paplitęs Madagaskare ir Seišeliuose.
Yra du porūšiai: Threskiornis bernieri bernieri (Bonaparte, 1855) ir Threskiornis bernieri abbotti (Ridgway, 1893).
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis 65 – 59 cm. Visas kūnas baltas, tik plačios uodegos plunksnos yra juodos spalvos. Plunksnomis neapaugę galva ir kaklas, snapas ir kojos juodos spalvos.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sėslus paukštis. Biotopas – lagūnos, seklūs pakrančių ežerai, dumblėtos seklumos, estuarijos ir mangrovės. Nors pirmenybę teikia druskingo vandens telkiniams.
Dažniausiai maitinasi pavieniai arba mažose grupėse, kartais – pavieniai. Minta kirmėlėmis, smulkiais vėžiagyviais, sraigėmis, vabzdžiais ir vorais. Kartais grobiu tampa varlės, ropliai ar paukščių jaunikliai.
Veisimosi sezonas sutampa su liūčių sezono pradžia. Peri 200 – 250 lizdų kolonijose kartu su įvairiais garniniais paukščiais. Lizdą krauna medžiuose, kartais ant žemės. Lizdas nedidelis, sukrautas iš šakų. Dėtyje du kiaušiniai.
Kartos trukmė – 8 metai.
Apsaugos būklė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra nykstanti rūšis. populiacijoje yra 1500-1850 suaugusių individų. Populiacijos mažėjimo priežąstys:
- Kiaušinių ir jauniklių rinkimas maistui. Suaugusių paukščių medžioklė.
- Dėl taršos, dirvos erozijos, medžio anglies gavybos ir aliuvio netenka buveinių.
- Konkurencija dėl maisto išteklių su garniniais paukščiais.
Rūšies apsaugos priemonės:
- 2001 m Seišeluose, Aldabros atole įsteigtas Įpatingasis rezervatas, kur leidžiama tik ta veikla, kuri susijusi su gamtos apsauga.
- Nuo 2005 m Bombetokos įlankos (Madagaskaras) vietiniai gyventojai mokomi saugoti šiuos paukščius.
- Žvejų ir ekoturistų laivais patruliai pasiekia paukščių perimvietes ir jas stebi.
- Valsrodės pasaulio paukščių parke (Vokietija) paukščiai veisiami nelaisvėje.
- Konkurencijos dėl maisto išteklių tyrinėjimas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Threskiornis bernieri“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
