Madagaskarinis šventasis ibis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Threskiornis bernieri
Madagaskarinis šventasis ibis (Threskiornis bernieri )
Madagaskarinis šventasis ibis (Threskiornis bernieri)
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Ibiniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithidae)
Gentis: Tikrieji garniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornis)
Rūšis: Madagaskarinis šventasis ibis
(Wikispecies-logo.svg Threskiornis bernieri)
Binomas
Threskiornis bernieri
Bonaparte, 1855

Madagaskarinis šventasis ibis (Threskiornis bernieri) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis. Paplitęs Madagaskare ir Seišeliuose.

Yra du porūšiai: Threskiornis bernieri bernieri (Bonaparte, 1855) ir Threskiornis bernieri abbotti (Ridgway, 1893).

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis 65 – 59 cm. Visas kūnas baltas, tik plačios uodegos plunksnos yra juodos spalvos. Plunksnomis neapaugę galva ir kaklas, snapas ir kojos juodos spalvos.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sėslus paukštis. Biotopaslagūnos, seklūs pakrančių ežerai, dumblėtos seklumos, estuarijos ir mangrovės. Nors pirmenybę teikia druskingo vandens telkiniams.

Dažniausiai maitinasi pavieniai arba mažose grupėse, kartais – pavieniai. Minta kirmėlėmis, smulkiais vėžiagyviais, sraigėmis, vabzdžiais ir vorais. Kartais grobiu tampa varlės, ropliai ar paukščių jaunikliai.

Veisimosi sezonas sutampa su liūčių sezono pradžia. Peri 200 – 250 lizdų kolonijose kartu su įvairiaisgarniniais paukščiais. Lizdą krauna medžiuose, kartais ant žemės. Lizdas nedidelis, sukrautas iš šakų. Dėtyje du kiaušiniai.

Kartos trukmė – 8 metai.

Apsaugos būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra nykstanti rūšis. populiacijoje yra 1500-1850 suaugusių individų. Populiacijos mažėjimo priežąstys:

Rūšies apsaugos priemonės:

  • 2001 m Seišeluose, Aldabros atole įsteigtas Įpatingasis rezervatas, kur leidžiama tik ta veikla, kuri susijusi su gamtos apsauga.
  • Nuo 2005 m Bombetokos įlankos (Madagaskaras) vietiniai gyventojai mokomi saugoti šiuos paukščius.
  • Žvejų ir ekoturistų laivais patruliai pasiekia paukščių perimvietes ir jas stebi.
  • Valsrodės pasaulio paukščių parke (Vokietija) paukščiai veisiami nelaisvėje.
  • Konkurencijos dėl maisto išteklių tyrinėjimas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka