Mūrinė Ašmena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mūrinė Ašmena
brus. Мураваная Ашмянка
Muravanaja Ašmianka. Мураваная Ашмянка (1929) (2).jpg
Svirnas

Mūrinė Ašmena
54°27′28″š. pl. 25°46′43″r. ilg. / 54.4576658°š. pl. 25.7787323°r. ilg. / 54.4576658; 25.7787323 (Mūrinė Ašmena)Koordinatės: 54°27′28″š. pl. 25°46′43″r. ilg. / 54.4576658°š. pl. 25.7787323°r. ilg. / 54.4576658; 25.7787323 (Mūrinė Ašmena)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Ašmenos rajonas
Gyventojų (2001): 338
Commons-logo.svg Vikiteka: Mūrinė AšmenaVikiteka

Mūrinė Ašmena, Ašmenėlė (brus. Мураваная Ашмянка) – miestelis Ašmenos upės krante, apie 12 km į šiaurės vakarus nuo Ašmenos ir tiek pat nuo Lietuvos sienos, Ašmenos rajonas, Gardino sritis, Baltarusija. 338 gyventojų. (2001 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Dorohostaiskių valda. Mikalojus Dorohostaiskis Ašmenėlėje įkūrė evangelikų reformatų bažnyčią ir, manoma, spaustuvę. Joje (kitais duomenimis, Liubčios spaustuvėje) 1615 m. išspausdinta Kristupo Manvydo Dorohostaiskio (15621615 m., Lietuvos didysis maršalka, palaidotas Ašmenėlėje) „Hippica“, A. Salinarijaus „Cenzūra“.[1] Nuo 1694 m. Ašmenėlė priklausė Sapiegoms, nuo 1678 m. iki XX a. pradžios – Važynskiams. 1694 m. pastatyta Švč. Trejybės katalikų bažnyčia, 1790 m. – Švč. Mergelės Marijos; perstatyta 1841 m., 1874 m.

1920 m. Ašmenėlę užvaldė Lenkija. 1939 m. užimta TSRS, priskirta Baltarusijos SSR. 19421944 m. priklausė Lietuvos generalinei sričiai (Ašmenos apskritis). 1944 m. naktį iš gegužės 13 į 14 d. Vietinės rinktinės kuopą puolė Armijos Krajovos partizanų daliniai. Žuvę 22 lietuviai palaidoti Ašmenos katalikų kapinėse.[2]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ašmenėlės apylinkių gyvenviečių pavadinimai daugiausia lietuviškos kilmės, tačiau gyventojai gana anksti pradėjo baltarusėti – XIX a. viduryje lietuviškai kalbėjo apie 30 % parapijiečių, daugiausia parapijos pietinėje dalyje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ašmenėlės spaustuvės griuvėsiai
  2. Petras GaučasMūrinė Ašmena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 112 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905. С. 219–257.
  • Jankowski Cz. Powiat Oszmiański. Materjały do dziejów ziemi i ludzi. Petersburg, 1896. Cz. l. S. 11.
  • Жучкевич В.А. Краткий топонимический словарь Белоруссии. Мн., 1974. С. 279.
  • Гродзеншчына ў легендах і паданнях. Мн., 1999. С. 53-64.
  • Корева А. Материалы для географии и статистики России, собранные офицерами Генерального штаба. Виленская губерния. СПб., 1861. С. 730.