Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Oficialios Lietuvos valstybės karinės pajėgos dalyvavo daugelyje mūšių, čia renkamas išsamus oficialiai registruotų karinių susidūrimų ir operacijų sąrašas. Chronologiškai įvykiai skirstomi į:

  • mūšius,
  • žygius,
  • tvirtovių, miestų ar kitų objektų apgultis, šturmus ar gynybą (pagal Lietuvos rolę),
  • pajėgų susibūrimus (sukilimai, bajorų konfederacijos, rokošai),
  • taikos arba paliaubų sutartis,
  • taikos palaikymo misijas,
  • kitas karines operacijas ir misijas.

Turinys

LDK kariuomenės mūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji karai prieš kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus, Lenkiją ir kitas slavų žemes, totorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karai prieš Kalavijuočių ordiną (iki 1237 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karai prieš Livonijos ordiną (po 1237 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

13451377 m. laikotarpiu Livonijos ordinas surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų derino su Kryžiuočių ordino puolimais, siekdami išskaidyti lietuvių pajėgas.

Karai prieš Kryžiuočių ordiną[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karai prieš totorius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karai prieš slavus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žygiai į Maskvą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karas prieš Lenkiją dėl Haličo-Voluinės paveldėjimo 1340–1392[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Haličo-Voluinės karai.

1340 m. mirus Haličo-Volynės kunigaikščiui Jurijui Boleslovui Traideniui, teises į paveldėjimą pareiškė LDK remiamas Liubartas ir Lenkijos karalius Kazimieras III.

Pilietiniai karai dėl LDK sosto[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas tarp Jogailos ir Kęstučio/Vytauto[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIV-XV a. freska Strasbūro protestantų bažnyčioje, vaizduojanti kryžiaus link žygiuojančias 15 Europos valstybių
Karas tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio 1432–1435 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas prieš Mazoviją 1444 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutartis su Maskva 1449 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasienio konfliktai su Maskva 1487–1494[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Pasienio karas (1487–1494).

Karas prieš Maskvą 1500–1503 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1500–1503).

Karai prieš Krymo chanatą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas prieš Maskvą 1507–1508 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1507–1508).

Karas prieš Maskvą 1512–1522 m. (Dešimtmetis karas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1512–1522).

Kampanija prieš Krymo chanatą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas prieš Maskvą 1534–1537 m. (Starodubo karas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etmonas Jonas Tarnovskis ir į nelaisvę paimtas kunigaikštis Fiodoras Ovčina-Obolenskis Starodubo apgulties metu 1535 m., iš Martyrno Bielskio „Kronika wszystkyego swyata“, 1564 m.
Pagrindinis straipsnis – LDK-Maskvos karas (1534–1537).

ATR kariuomenės mūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiame sąraše įtraukiami tie ATR kariuomenės veiksmai, kuriuose aktyviai ir ženklia dalimi dalyvavo ir LDK daliniai.

Livonijos karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Livonijos karas.

Karas prieš Švediją 1600–1629 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1629).

1600–1611 m. kampanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – ATR-Švedijos karas (1600–1611).
Zebžydovskio (Sandomiro) rokošas 1606–1609 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Zebžydovskio rokošas.

1617–1618 m. kampanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1617 m. – Švedija užima Dynamunde
  • 1617 m. – Švedija užima Piarnu.

1620–1625 m. kampanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1626–1629 m. kampanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas prieš Maskvą (Sumaištis) 1605–1618 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1605–1618).

Karas prieš Osmanų imperiją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smolensko karas 1632–1634 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1632–1634).
Smolensko apgultis 16321633 m. (Wilhelmas Hondiusas)
  • 1633 m. – Maskva apgulė Smolenską, tačiau laiku suskubęs karalius situaciją išgelbėjo.
  • 1634 m. – Polianovkos taika, teritoriniai pokyčiai nefiksuoti.

Kazokų sukilimas 1649–1654 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – :uk:Хмельниччина.
Pagrindinis straipsnis – Chmelnickio sukilimas.
Medalis, skirtas Kijevo paėmimui.

Tvanas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Švedų tvanas.

Karas prieš Maskvą 1654–1667 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – ATR-Maskvos karas (1654–1667).

Karą 1654 m. gegužės 18 d. pradėjo Maskva, po to, kai baigiant malšinti Chmelnickio sukilimą 1653 m. spalį Maskvoje Žemių suvažiavimas pritarė Bogdano Chmelnickio prašymui kazokus prijungti prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, o šis po Radoje priimto vienbalsio pritarimo 1654 m. sausį Aleksėjaus Michailovičiaus pasiuntiniams prisiekė ištikimybę carui.

Vilniaus aukštutinė pilis 1659 m., Juozas Narūnavičius
1686 m. ATR-Maskvos amžinosios taikos sutartis

Karas prieš Švediją 1655–1660 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kėdainių sutarties originalas

Liubomirskio rokošas 1665–1666 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas prieš Osmanų imperiją 1683–1699 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – :pl:Wojna polsko-turecka 1683-1699.
Derybos dėl Karlovicų taikos sutarties

Pilietinis karas 1698–1702 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurės karas 1700–1721 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Šiaurės karas.

Tarnogrudo konfederacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karas dėl sosto paveldėjimo 1733–1735 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augusto III įvažiavimas į Varšuvą 1734 m.

Radomo konfederacija 1767–1768 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Radomo konfederacija.

Baro konfederacija 1768–1772 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baro konfederatai pagrobia Stanislovą Augustą Poniatovskį 1771 m.
Pagrindinis straipsnis – Baro konfederacija.

Targovicos konfederacija 1792-1793 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Targovicos konfederacija.
  • 1792 m.gegužės 23 d. − liepos 25 d. – Rusijos kariuomenė (apie 64 tūkst. karių) nugalėjo ATR kariuomenę (apie 45 tūkst. karių). Birželio 14 d. užimtas Vilnius, rugpjūčio pradžioje − Varšuva.
  • 1792 m. balandžio 23 d. – sukilėliai užėmė Vilnių
  • 1792 m. birželio 25 d. – Vilniaus gynyba
    Rusijos kariuomenė pradėjo aktyvesnį puolimą, nesėkmingai šturmavo Vilnių, tačiau įsiveržė į šiaurės Lietuvą iki Linkmenų.
  • 1793 m. – II ATR padalijimas
Targovicos konfederatų korimas Varšuvoje 1794 m.

Tado Kosciuškos sukilimas 1794-1795 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kosciuškos sukilimas.
  • 1794 m. kovo 12 d. – generolas Antoni Madaliński, 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas, atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš Ostrolenkos į Krokuvą, kas sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje
  • 1795 m. – III ATR padalijimas

Lietuvos karinių dalinių veiksmai carinės Rusijos okupacijos metu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Napoleono Bonaparto kampanija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus rotušės aikštėje 1812 m., Jonas Damelis

1831 m. sukilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – 1831 m. sukilimas.

1863 m. sukilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1863 m. sukilimo dalgininkai
Pagrindinis straipsnis – 1863 m. sukilimas.

Lietuvos Respublikos kariuomenės mūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos nepriklausomybės kovos.

Karas prieš bolševikus 1919–1920 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belaisviais tapę sovietų kariai Lietuvoje, iš CD „Lietuvos kariuomenė kovose už nepriklausomybę 1918–1920 m.“

Karas prieš bermontininkus 1919 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvalkų konferencija: kairėje pusėje – Lenkijos, dešinėje – Lietuvos delegatai.

Karas prieš Lenkiją 1919–1920 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lenkijos–Lietuvos karas.

Klaipėdos sukilimas 1923 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos ultimatumas 1939 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ultimatumas 1940 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1940 m. birželio 15 d. – TSRS ultimatumas
    TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas Vincas Vitkauskas, Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą.

Pasipriešinimas Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birželio sukilimas 1941 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partizanų kovos 1944–1954 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos partizanai.
Kazimieraičio rinktinės apdovanojimai. Lionginas Baliukevičius (Dzūkas) skaito įsakymą, kol Adolfas Ramanauskas (Vanagas) apdovanoja Sofiją Budėnaitę (Ramunė), 1948 m.

Daugiau – Tigro rinktinės mūšiai

Atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarptautinės misijos ir operacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Irako karas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]