Mėšlavežis
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fe/Bundesarchiv_Bild_183-B0416-0091-001%2C_Lehrlinge_beim_Bauen_eines_Misthaufens-2.jpg/210px-Bundesarchiv_Bild_183-B0416-0091-001%2C_Lehrlinge_beim_Bauen_eines_Misthaufens-2.jpg)
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/10/El_Cerrito%2C_San_Miguel_County%2C_New_Mexico._The_staple_crops_in_El_Cerrito_are_corn%2C_beans_and_alfal_._._._-_NARA_-_521210.jpg/200px-El_Cerrito%2C_San_Miguel_County%2C_New_Mexico._The_staple_crops_in_El_Cerrito_are_corn%2C_beans_and_alfal_._._._-_NARA_-_521210.jpg)
Mėšlavežis – žemės ūkio darbas, kai mėšlas mėžiamas iš tvartų ir gabenamas į dirbamus laukus.
Mėšlas nuo seniausių laikų naudotas kaip pagrindinė trąša, kol XIX a. pab. – XX a. jį palaipsniui pakeitė mineralinės trąšos. Baudžiavos laikais valstiečiai su savo darbo įrankiais ir arkliais turėjo išvežti mėšlą iš dvaro tvartų. Iš savo tvartų jį išvežti stengėsi talkomis, per vieną dieną. Į talkas kviesdavosi kaimynus ir gimines su savo darbo įrankiais ir arkliais. Vėliau, po baudžiavos panaikinimo vidutiniai ir turtingieji valstiečiai į mėšlavežį dar kviesdavosi atodirbininkus, samdydavo. Mėšlą iš tvartų paprastai veždavo prieš šienapjūtę; vėliau dalį jo išveždavo ir rudenį.
Mėšlavežio metu mėšlą kraudavo į vežimą (ratus; jie vadinti platūgėmis, kryplėmis), tada vyrai jį išversdavo, paaugliai į laukus veždavo valktį, o moterys laukuose iškratydavo. Iki XIX a. mėždavo su medinėmis dvinagėmis šakėmis geležiniais noragėliais, vėliau – su metalinėmis (išvertimui naudotos šakės, vadinamos kabliu, vertekliu, kanabėku – trinagės arba keturnagės, su užlenktais galais, o kratymui – nedidelės dvinagės arba trinagės šakės). Taip pat mėšlo krovimui tvarte naudoti kastuvai.
Būta papročio po mėšlavežio merginoms ir vaikinams laistytis vandeniu, rengtos pabaigtuvės.[1]
Vėliau mėšlas iš tvartų imtas gabenti traktoriais,[2] rankinis mėšlo mėžimas ir kratymas vietomis užsiliko mažesniuose ūkiuose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pranė Dundulienė. Mėšlavežis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Dineta BABARSKIENĖ. Be š…, nebus grūdo: mėšlavežis jau į pabaigą Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto., agroeta.lt