Lukerja Iljašenko
| Lukerja Iljašenko | |
|---|---|
| Gimimo vardas | rus. Лукерья Ильяшенко |
| Visas vardas | Lukerja Iljašenko |
| Gimė | 1989 m. birželio 9 d. Kuibyševas, RTFSR |
| Tautybė | Rusė |
| Pilietybė |  Rusija
|
| Sritis | Teatras, kinas, TV |
| Pareigos | Aktorė |
Lukerja Iljašenko (g. 1989 m. birželio 9 d. Kuibyševe) – Rusijos aktorė. Labiausiai žinoma dėl vaidmenų filmuose „Užtemimas“ (2019 m.), „Šokis su mirtimi“ (2017 m.) ir „Laiminga pabaiga“ (2021 m.).
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1996 m. su mama persikėlė į Maskvą, kur įstojo į Irinos Tichomirovos baleto mokyklą. 2005 metais mergina užėmė pirmąją vietą Rusijos step dance čempionate „Auksinis kulnas“. Baigusi baleto mokyklą, buvo priimta į Renesanso baleto trupę. Vaidino įvairiuose pastatymuose: „Gulbių ežeras“, „Rasputinas“, „Miegančioji gražuolė“ ir kt. Nepaisant perspektyvų, šokėja turėjo palikti baletą dėl traumos.
Ieškodama savęs, Lukerja išbandė jėgas įvairiose srityse: dalyvavo miuzikluose „Muzikos garsai“, „Gražuolė ir pabaisa“, kurį laiką dirbo Vladimiro Vinokuro parodijos teatro baleto trupėje, išbandė modelio karjerą. Netrukus tapo viena iš muzikinės grupės „Špilki“ solisčių, galiausiai, buvo pakviesta į kiną.
2011 m. debiutavo televizijos seriale „Barvicha“, atlikdama epizodinį vaidmenį. Nuo 2013 m. aktorės karjera pradėjo įsibėgėti: buvo pakviesta filmuotis postapokaliptiname seriale „Išgyventi po“. Nors aktorė vaidino epizodinį vaidmenį projekte, TNT prodiuseriai ją pastebėjo ir pasiūlė Likos vaidmenį seriale „Studio 17“. Vėliau aktorė pasirodė projektuose „Zemskij daktaras. Sugrįžk“, „Apgauk, jei myli“, „Penktoji gvardija“, „Jaunimo rinktinė“.
2014 m. Lukerjos karjeroje įvyko tikras lūžis. Pakviesta filmuotis seriale „Saldus gyvenimas“, kuriame atliko Sašos draugės ir Vadimo meilužės Leros vaidmenį. Scenarijuje dažnai buvo įtrauktos sekso scenos, tačiau Lukerja tai traktavo supratingai ir profesionaliai: „Kinas yra meno forma. Aš ne tik nusirengiu kadre, kad parodyčiau savo žavesį. Tai dramatiška“. Pats televizijos projektas sulaukė gerų kritikų atsiliepimų ir buvo atnaujintas dar dviem sezonams. Po paskutinės dalies išleidimo Iljašenko tapo populiari ir žinoma.[1][2][3][4]