Lozanos lietuvių I konferencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lozanos lietuvių I konferencija1916 m. gegužės 30 d. – birželio 4 d. įvykęs lietuvių visuomenės atstovų susirinkimas.

Konferencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konferencija sušaukta atsiradus galimybei koordinuoti Šveicarijos, JAV ir Rusijos lietuvių politinę veiklą. Dalyvavo Šveicarijos lietuviai Vladas Daumantas-Dzimidavičius, Juozas Gabrys-Paršaitis, Juozas Purickis, Antanas Steponaitis, Justinas Tumėnas, Antanas Viskanta; Rusijos lietuvių atstovai Stasys Šalkauskis, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininkas Martynas Yčas ir JAV lietuvių atstovai Jonas Julius Bielskis, R. Karuža (Vincas Bartuška buvo Lietuvoje). Konferencijos pirmininkas – Martynas Yčas.

Konferencija svarstė Lietuvos politines, ekonomines ir kultūros problemas. Buvo perskaityti penki pranešimai apie Rusijos, JAV, Šveicarijos lietuvių (Martynas Yčas, R. Karuža, Vladas Daumantas-Dzimidavičius), t. p. Šveicarijos lietuvių komiteto belaisviams šelpti „Lituania“ (Antanas Steponaitis), Lietuvių informacijos biuro (Juozas Gabrys-Paršaitis) veiklą. Per diskusijas JAV lietuvių atstovai nepritarė Lietuvos politinių veikėjų siekiams suartėti su Vokietija. Martynas Yčas kalbėjo apie Lietuvos autonomijos galimybę Rusijos sudėtyje. Lozanos lietuvių konferencijos dalyviai pareiškė protestą prieš Vokietijos okupacinį režimą Lietuvoje.

Nutarimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konferencija priėmė rezoliuciją, kuria siūlė paleisti Generalinį komitetą karo aukoms Lietuvoje šelpti, įkurtą 1915 m. Fribūre V. Daumanto, J. Purickio, A. Steponaičio, A. Viskantos, t. p. B. Pilsudskio, S. Brunovo, A. Platerio-Zybergo, J. Puzyno iniciatyva, kaip keliantį polonizacijos pavojų, patarė lietuvių atstovams iš jo išeiti. Lozanos lietuvių konferencija taip pat nutarė parengti memorandumą Apaštalų Sostui dėl Lietuvos ir lietuvių bažnytinio gyvenimo. Numatyta siūlyti steigti Vilniaus arkivyskupiją, lietuvių vyskupiją JAV. Konferencija nutarė kolegijos pagrindais pertvarkyti Lietuvių informacijos biurą – siekta kontroliuoti jo vedėjo J. Gabrio-Paršaičio veiklą. Konferencijos dalyviai lietuvių visuomenę pakvietė rūpintis Vilniuje įkurti Lietuvos universitetą, t. p. Lietuvos ir JAV lietuvius – kaupti kapitalą per Pirmąjį pasaulinį karą nuniokiotam Lietuvos ūkiui atkurti.[1]

Kiti straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lozanos lietuvių I konferencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 644 psl.