Antanas Viskantas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antanas Viskantas (1877 m. (1875 m. ?) gruodžio 12 d. Žemaitijoje1940 m. gruodžio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos katalikų kunigas, religotyrininkas ir visuomenės veikėjas, vertėjas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, tais pačiais metais įšventintas kunigu. Kurį laiką tarnavo Vilniaus Šv.Mikalojaus bažnyčioje. Nuo 1907 m. Leveno universitete studijavo filosofiją, 1911–1915 m. Romos universiteteteologiją ir bažnytinę teisę. Įgijo teologijos, filosofijos ir bažnytinės teisės daktaro bei socialinių mokslų licenciato laipsnius.[2]

Studijų metais aktyviai įsitraukė į lietuvišką veiklą. Dalyvavo Šveicarijos lietuvių studentų draugijos „Lithuania“ darbe, 1910 m. buvo išrinktas į Lietuvos krikščionių studentų sąjungos valdybą. Parengė ir išleido Lietuvos etnografinį žemėlapį,[3] į prancūzų kalbą išvertė kelias lietuvių autorių knygas. Pirmojo pasaulinio karo metais priklausė Generaliniam komitetui nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje šelpti, Pirmosios lietuvių konferencijos Lozanoje dalyvis.

1919 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Buvo vienas iš LDK atkūrimo šalininkų, siekė į Lietuvos valstybės kūrimo darbus įtraukti ir lenkakalbius bajorus. Savo idėjas skelbė dvikalbiame laikraštyje „Suvienytoji Lietuva“.[4] 1920 m. buvo paskirtas Vilniaus vyskupijos notaru, popiežius suteikė Jo Šventenybės slaptojo šambeliono titulą ir prelato vardą. 1925 m. su kitais Vilniuje įsteigė Šv. Kazimiero draugiją, buvo išrinktas jos pirmuoju pirmininku. 1932–1939 m. vadovavo Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijai, o 1933–1938 m. bei 1940 m. – ir Lietuvių mokslo draugijai. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje – „Lietuvių tautoje“, „Draugijoje“, „Vadove“; 1934 m. redagavo leidinį „Menas ir literatūra“. Rašė ir į lenkų kalba leistą „Ateneum Wileńskie“.[5] Palaidotas Vilniaus Rasų kapinių senojoje dalyje.[6]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • La Lituanie religieuse // Paris: G. Crès & cie, 1918 [7]
  • Paaiškinimas link Generalinio komiteto nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje šelpti [Rankraštis] // 1918 [8]
  • Konkordat Litewski w zestawieniu z konstyt. Państw. Litewsk. i konkordatem Polskim // Wilno, 1933 [9]

Vertimų bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • W. St. Vidūnas. La Lituanie dans le passé et dans le présent // Genève: Edition Atar, 1918
  • K. Verbelis. La Lituanie russe: considérations statistiques et ethnographiques // Genève: Atar, 1919
  • W. St. Vidūnas. La Lithuanie dans le passé et dans le présent // Genève: édition Atar Corraterie[10]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Raimundas Lopata. Antanas Viskantas ir bandymas atkurti LDK // Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 7, 1994, p. 331–332.
  • Alfredas Erichas Sennas. Antanas Viskantas. Lietuvis su bičiuliais lenkais (Vertė Raimundas Lopata) // Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 8, 1996, p. 318–320