Louis Sullivan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Luisas Henris Salivanas
angl. Louis Henry Sullivan
Louis Sullivan circa 1895.jpg
Luisas Salivanas 1895 m.
Gimė 1856 m. rugsėjo 3 d.
Bostonas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Mirė 1924 m. balandžio 14 d. (67 metai)
Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Veikla JAV architektas
Žinomas (-a) už moderniosios JAV architektūros pradininkas, architektūros principo „forma seka funkciją“ autorius
Žymūs apdovanojimai

Amerikos architektūros instituto aukso medalis (1944 m., po mirties)[1]

Commons-logo.svg Vikiteka Louis SullivanVikiteka

Luisas Henris Salivanas (angl. Louis Henry Sullivan; 1856 m. rugsėjo 3 d. Bostone1924 m. balandžio 14 d. Čikagoje) – JAV architektas, Čikagos mokyklos atstovas.[2] Laikomas vienu iš pirmųjų dangoraižių projektuotojų ir moderniosios amerikiečių architektūros pradininku.[3] Architektūros principo „forma seka funkciją“ autorius.[4]

Biografija ir veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1856 m. rugsėjo 3 d. airių imigranto Patriko ir šveicarų imigrantės Andrienos Salivanų šeimoje.[5] 1872 m. studijavo architektūrą Masačusetso technologijos institute Kembridže, po metų metė studijas ir pradėjo dirbti architektų bendrovėje Filadelfijoje. 1873 m. persikėlė į Čikagą, kur dirbo kartu su žymiu amerikiečių architektu Viljamu Dženiu. 1874–1875 m. mokėsi Dailiųjų menų mokykloje ir Emilio Vodremero (Émile Vaudremer) studijoje Paryžiuje. Po studijų grįžo į Čikagą, dirbo įvairiose architektūrinėse bendrovėse. 1879 m. įsidarbino Dankmaro Adlerio biure, 1881 m. tapo D. Adlerio partneriu Adler & Sullivan architektūrinėje bendrovėje. Šis laikotarpis tapo brandžiausiu architekto kūryboje: per 14 bendradarbiavimo metų įgyvendinta virš 100 projektų – teatrų, biurų, mišrios paskirties ir kitų pastatų.[6][2]

Po 1893–1897 m. ekonominės depresijos sumažėjo užsakymų; be to, L. Salivanas turėjo sunkaus charakterio žmogaus ir architekto, ignoruojančio klientų norus, reputaciją. Architektas susidūrė su finansiniais sunkumais, pradėjo pardavinėti savo knygas ir daiktus. Daugiau laiko skyrė architektūros straipsnių, memuarų rašymui. L. Salivano šlovė pamažu blėso, architektas pasidavė alkoholizmui, suprastėjo sveikata.[7] Mirė vienatvėje ir skurde viešbučio kambaryje 1924 m. balandžio 14 d. Palaidotas savo mokinio Franko Loido Raito surinktomis lėšomis Greislando kapinėse Čikagoje.[8]

Apie L. Salivano asmeninį gyvenimą, ypač vėlesnius metus, kurių jis neaprašė savo memuaruose, žinoma nedaug. 1899 m. jis vedė Margaret Hatabou (Margaret Hattabough). Pora vaikų nesusilaukė ir 1917 m. išsiskyrė.[8]

Kūryba ir palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingai nuo daugumos kitų savo laikmečio architektų, L. Salivanas savo kūryboje atsisakė klasikinės architektūros elementų ir bendradarbių architektų Franko Ferneso, Viljamo Dženio ir Henrio Ričardsono kūrybos įtakoje sukūrė savitą stilių su funkcionaliomis formomis, karkasinėmis konstrukcijomis ir subtiliu augaliniu dekoru.[6][2] Tuometiniai tradiciniai architektūros stiliai buvo pritaikyti platiems ir neaukštiems pastatams; L. Salivanas ornamentais, vertikaliomis linijomis ir pusapskritėmis arkomis sugebėjo suteikti estetiškai vieningą vaizdą ir aukštiems pastatams.[9]

„Guaranty Building“ arba „Prudential Building“ Bafale – vienas pirmųjų JAV dangoraižių. 2013 m. nuotrauka

Savo teorijas aukštų pastatų projektavimui L. Salivanas išdėstė „Lippincott‘s Magazine“ laikraščio straipsnyje „The Tall Office Building Artistically Considered“ (1896 m.). Pasak L. Salivano, panašiai kaip gamtoje, kur visi objektai ir gyvos būtybės turi jų būdą atitinkančią formą ar išvaizdą, taip ir architektūroje pastato forma turi atitikti jo paskirtį. Jei paskirtis nekinta, forma turi likti nepakitusi, ir atvirkščiai – jei paskirtis keičiasi, turi keistis ir forma.[10] L. Salivano straipsnyje suformuluotas principas „forma seka funkciją“ (form follows function) vėliau tapo vienu iš modernistų credo.[11]

Pastato „Wainwright Building“ puošyba

Nors L. Salivanas kartais laikomas modernizmo pradininku,[12] jo projektuoti pastatai pasižymi modernizmui nebūdinga gausia moderno stilistikos puošyba: natūralių formų augalų, stilizuotų geometrinių formų ar airiškų tautinių motyvų plastiškais, pastato struktūrai pritaikytais ornamentais. Pagal L. Salivaną, aukštam pastatui tinkamiausia ne iš klasikinių graikų ir romėnų architektūrinių formų paimta, o gamtos motyvais paremta puošyba.[9]

L. Salivano kūryba turėjo įtakos funkcionalizmo, organinės architektūros plėtotei.[2]

Nemažai L. Salivano pastatų nugriauta po Antrojo pasaulinio karo, likusieji plačiau pradėti vertinti ir saugoti nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Kai kurių nugriautų pastatų puošybos fragmentai pavienių entuziastų įamžinti nuotraukose arba išgelbėti, dabar saugomi įvairiuose pasaulio muziejuose.[13][14] L. Salivano brėžiniai ir kita archyvinė medžiaga saugoma Čikagos meno instituto ir Kolumbijos universiteto bibliotekose.[15][16]

Žymesni pastatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auditorium Building (1887–1889 m., kartu su D. Adleriu) – didžiausias, aukščiausias, sunkiausias ir brangiausias to meto pastatas Čikagoje. 10 aukštų pastatas su bokštu buvo skirtas teatrui, viešbučiui ir biurų patalpoms. Masyvaus mūro sienos, simetriški fasadai su ritmiškai pasikartojančiomis pusapvalėmis arkomis virš langų, puošnus interjeras. Nuo 1947 m. pastatas priklauso Ruzvelto universitetui.[17][18]

Salivano centras (anksčiau Schlesinger & Mayer parduotuvė, Carson, Pirie and Scott parduotuvė; 1899, 1903 m.) – buvusi parduotuvė, dabar – įvairios paskirties pastatas Čikagoje. Metalinių karkasinių konstrukcijų sienos, baltos keramikos apdailos fasadai su Čikagos stiliaus langais ir vyraujančiomis horizontaliomis linijomis.[19]

Wainwright Building (1890 m., kartu su D. Adleriu) – 10 aukštų biurų pastatas Sent Luise, vienas iš pirmųjų pasaulio dangoraižių, reikšmingas modernios biuro pastatų architektūros prototipas. Ryškus L. Salivano aukštų pastatų projektavimo teorijos pavyzdys – pastato fasadas pagal orderinės architektūros pavyzdį suskirstytas į tris dalis: „bazę“ (pirmi du aukštai), „koloną“ (kiti aukštai) ir „atiką“ (paskutinis aukštas). Pastatas gausiai dekoruotas; ypatingai išsiskiria frizas, sienų paviršius prie pagrindinio įėjimo ir tarpai tarp langų. Šiuo metu pastate įsikūrusios Misūrio valstijos valdžios įstaigos.[20]

Guaranty Building arba Prudential Building (1894–1895 m., kartu su D. Adleriu) – 16 aukštų biuro pastatas Bafale, projektuotas pagal panašius principus kaip ir Wainwright Building. Abu pastatai laikomi brandžiausiais L. Salivano biuro pastatų kūryboje. Pasižymi gausiu moderno stilistikos dekoru interjere ir eksterjere.[21]

Nacionalinis fermerių bankas (1908 m.) Ovatonoje, Minesotoje laikomas vienu iš geriausių L. Salivano projektuotų banko pastatų. Pagrindinė pastato dalis (banko salė) kubo formos su didžiulėmis arkomis gatvės pusės fasaduose. Sienos raudonų plytų su žalvario spalvos keramikiniu dekoru.[22]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. AIA Gold Medal Archyvuota kopija 2021-04-17 iš Wayback Machine projekto., Design Intelligence. Nuoroda tikrinta 2021-04-10.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Louis Henry Sullivan. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. Jurgita Biliukevičiūtė psl.
  3. Louis Sullivan, Encyclopaedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-04-10.
  4. Spotlight: Louis Sullivan, ArchDaily, 2018-09-03. Nuoroda tikrinta 2021-04-10.
  5. Louis H. Sullivan (2009). The Autobiography of an Idea. Dover Publications, Mineola, New York. p. 11. ISBN 9780486202815. 
  6. 6,0 6,1 Louis Sullivan, Chicago Architecture Center. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
  7. Blair Kamin, Louis Sullivan's final years the subject of a private club exhibition, Chicago tribune, 2017-01-16. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
  8. 8,0 8,1 Biography of Louis Sullivan, The Art Story. Nuoroda tikrinta 2021-04-11.
  9. 9,0 9,1 Jackie Craven, About Louis Sullivan, Architect, Thought Co., 2018-11-15. Nuoroda tikrinta 2021-04-12.
  10. The Tall Office Building Artistically Considered – Louis Sullivan, WordPress.com, 2019-03-28. Nuoroda tikrinta 2021-04-15.
  11. Funkcionalizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Jūratė Tutlytė psl.
  12. J. Abott, Louis Sullivan, Architectural Modernism, and the Creation of Democratic Space. The American Sociologist, Nr. 31 (1), p. 62–85.
  13. Benjamin Schwarz, The Architect of the City, The Atlantic, 2011 m. kovas. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  14. Emelia Lehmann, Secrets of Storage: Louis Sullivan Architectural Fragments, Smart Museum of Art. The University of Chicago, 2018-08-23. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  15. Sullivaniana Collection, 1780-2008, Explore Chicago Collections. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  16. Louis Henry Sullivan collection, 1873-1910, bulk 1883-1895, Columbia University Libraries. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  17. Louis Sullivan, The Art Story. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  18. Auditorium Building, Chicago Architecture Center. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  19. Sullivan Center, Chicago Architecture Center. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  20. Megan Sveiven, AD Classics: Wainwright Building / Adler & Sullivan, ArchDaily. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  21. History - The Guaranty Building, Buffalo as an Architectural Museum. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.
  22. National Farmers' Bank, The Architecture Week. Great Buildings Collection. Nuoroda tikrinta 2021-04-16.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]