Čikagos mokykla (architektūra)
Čikagos mokykla – XIX a. pabaigos ir XX a. antrosios pusės Čikagos architektų judėjimai.
Pirmojo judėjimo nariai: L. H. Sullivan, W. Jenney, D. H. Burnham, J. W. Root, D. Adler. Daugiausiai mokyklos plėtotei įtakos padarė bendra L. H. Sullivan ir D. Adler kūryba.
Aktyviausiai reiškėsi 1883–1893 m. Čikagos mokyklos atstovai vieni pirmųjų ėmė plačiai naudoti naujus pramoninius statybos metodus, statybines medžiagas (metalines karkasines konstrukcijas, betono, keramikos apdailą), pabrėžė pastato funkcinę ir konstrukcinę struktūrą, išgrynino formas. Laikomi naujo tipo pastatų, dangoraižių, statybos pradininkais. Pirmasis dangoraižis – 10 aukštų Home Insurance Building, iškilęs Čikagoje 1885 m. (architektas W. Jenney). Pastatų konstrukcijoje taikė metalinį karkasą su plytų užpildu, esmine fasado detale laikė plačias langų eiles, atsisakė dvišlaičio stogo, gausios puošybos, nuoseklaus istorinių formų kartojimo.[1] Žymesni projektai: Rookery Building (1888), Monadnock Building (1891), Reliance Building (1895, visų architektai D. H. Burnham, J. W. Root, visi Čikagoje), Wainright Building Sent Luise (1891), Carson, Pirie and Scott Company Building Čikagoje (1904, abiejų architektas L. H. Sullivan).
Antrojo judėjimo nariai: L. Mies van der Rohe, F. R. Khan. XX a. antrojoje pusėje veikę Čikagos mokyklos atstovai pasižymėjo kūryboje taikyta modernistine estetika, tuščiavidure, cilindrine pastatų sandara.[2] Žymiausias projektas – Willis Tower (1973, architektas F. R. Khan).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Čikagos mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Billington, David P. (1985). The Tower and the Bridge: The New Art of Structural Engineering. Princeton University Press. pp. 234–5. ISBN 0-691-02393-X.