Ližė

Kitos reikšmės – Ližė (Aitra).

Senovinė ližė – eksponatas ant sienos

Duonos pašovimas su liže į krosnį

Ližė – medinė mentė ilgu kotu duonai pašauti į krosnį kepimui. Ližės mentė dažniausiai pailgos ovalios ar stačiakampės formos. Ant jos dedama iš duonkubilio pakabinta tešla ir rankomis glaistant suformuojamas panašaus dydžio duonos kepalas. Kad šviežios tešlos kepalas prie ližės nepriliptų ant jos klodavo džiovintų klevo lapų, ajerų, kopūstlapių, pabarstydavo miltais, sėlenomis. Ilgas kotas reikalingas apsaugoti kepėjo rankas nuo kaitros, sklindančios iš duonkepės krosnies.

Aprašymas

Tradicinė ližė buvo daroma daugiausia iš vientiso medžio, rečiau iš dviejų-trijų dalių, kai papildomos lentelės pridedamos ližės mentei praplatinti. Ližės galva ovali ar stačiakampė, nusklembtais kampais, kartais atskirai tvirtinama prie koto. Bendras ilgis – iki 2,5 m. Kartais ją iš pečiaus ištraukdavo, padėję ližę ant padielko. Panaudota kepant duoną, ji paskui pastatoma kur nors gryčioje netoli pečiaus, klėtyje.

Šiuolaikinės ližės padaromos iš skirtingų medžiagų, mentė gali būti skardinė (picoms kepti).

• 
  Ližė iš Slovėnijos
• 
  Šiuolaikinė ližė picai
• 
  Ližės kepykloje
• 
  Ližė iš Čekijos
• 
  Su liže prie duonkepės krosnies
• 
  Ližė Austrijoje

Nuorodos

• Ližė (kaisiadoriumuziejus.lt)
• Duonos kepimas „Aušros“ muziejaus malūnininko sodyboje^{[neveikianti nuoroda]}