Liublino Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos Ėmimo į dangų bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Priekinis fasadas
Interjeras

Švenčiausios Mergelės Marijos Nugalėtojos Ėmimo į dangų bažnyčia (lenk. Kościół Wniebowzięcia Najświętszej Marii Panny Zwycięskiej) – Romos katalikų šventovė pietų Lenkijos Liublino mieste. Stanislovo Narutavičiaus gatvėje iškilusi rektorinė bažnyčia yra paminklinė, turinti gotikos ir renesanso bruožų. Priskirta Liublino arkivyskupijai, dar kartais pavadinama brigitiečių ar vizitiečių (pagal buvusią priklausomybę) bažnyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1412 m. šventovę, kaip padėkos ženklą už pergalę Žalgirio mūšyje, fundavo Jogaila. Prieš tai šioje vietoje stovėjo 1396 m. pašventinta Švč. Mergelės Marijos, šv. Sofijos ir šv. Barboros koplyčia. Pasak legendos, naująją bažnyčią statė Žalgirio mūšyje į nelaisvę paimti kryžiuočiai. 1426 m. pabaigus statybas Lenkijos karalius į miestą pakvietė Brigitiečių ordiną, nes būtent Šv. Brigita padėjo lietuvių–lenkų pajėgoms pasiekti pergalę aukščiau minėtame mūšyje. Brigitiečių konventas Liubline buvo pirmasis šio ordino vienuolynas Lenkijoje. Bažnyčia stovėjo kiek nuošaliau nuo miesto mūrų ir ją dažnokai apiplėšdavo. Vėliau trumpam šventovė buvo perduota Vizitiečių ordinui. Po Trečiojo ATR padalijimo ir keleto sukilimų šalyje Rusijos carinės administracijos įsakymu ir brigitietės, ir vizitietės turėjo iš savo vienuolynų Liubline išsikraustyti, o bažnyčia tapo rektorine. Tokia ji išliko iki šiol, dabartinis rektorius yra kun. kan. Dariušas Marekas Bondyra.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta šventovei statyti Jogaila parinko neatsitiktinai – netoli nuo šios vietos viduramžiais metais ėjo istorinis kelias į Vilnių. Dabartinis tinkuotų raudonų mūro plytų pastatas atrodo kiek žemesnis nei statybų pradžioje – vėliau aplinkui išaugo storokas kultūrinis sluoksnis. Bažnyčia ir šalia stovintis vienuolynas išlaikė savo pirmąprades gotikines formas.

XVI a. abi šventovės navos buvo perdengtos naujai ir atsirado kryžmiški briaunoti skliautai. 14 m aukščio varpinės bokštas iškilo XVI–XVII a. Pati bažnyčia nedidelė, viduje išliko gotikinės freskos, kurios vaizduoja karaliaus Kazimiero Jogailaičio atvykimą į miestą. Šonuose – XVII a. nutapyti paveikslai iš Šv. Brigitos gyvenimo. Šios šventosios atvaizdas yra ir pagrindiniame altoriuje. Bažnyčios fundatorių Jogailą primena epitafija ir Žalgirio mūšio koplyčia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]