Pereiti prie turinio

Linkaičių geležinkelio stotelė

55°46′18″š. pl. 23°36′00″r. ilg. / 55.7718°š. pl. 23.5999°r. ilg. / 55.7718; 23.5999

  Linkaičių geležinkelio stotelė
Perėja per bėgius stotyje 2019 m.
AdresasLinkaičiai, Linkaičių g. 1a
AtidarytaXX a. 1-oji pusė
Aptarnaujanti įmonėAB „Lietuvos geležinkeliai“
ŽemėlapiaiRetromap.ru
NuotraukosRailwayz.info
Žemėlapis
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
↑ ŠIAULIAI ↑
RADVILIŠKIS
5,5
Linkaičiai
6,8
Gimbogala
12,7
Baisogala
↓ JONAVA ↓

Linkaičių geležinkelio stotelė – krovininė stotis Linkaičių kaime, į pietryčius nuo Radviliškio. Ties stotele į pietryčius išsišakoja geležinkelis Vilnius–Klaipėda ir geležinkelis Radviliškis–Daugpilis. Išlikęs senasis stoties pastatas (pastatytas 1951 m.).

Pastatai prie geležinkelio stoties
Senasis stoties pastatas

Atidaryta XX a. tarpukariu. Inžinierius ir būsimasis ministras Konstantinas Šakenis pasakojo, kad apie 1920 m. ties Linkaičiais įvyko traukinių katastrofa, kai prekinis traukinys, vykęs iš Baisogalos į Radviliškį, susidūrė su darbiniu traukiniu Panevėžys–Linkaičiai–Radviliškis. Vienas garvežys nuvirto į griovį, 2–3 vagonai buvo sudaužyti, keletas kelio tarnybos darbininkų buvo sužeista, 1–2 žuvo. Nelaimė įvyko trečią Velykų dieną, ją sukėlė įkaušę garvežių mašinistai, sumanę palenktyniauti lygiagrečiais bėgiais, kurie vėliau sueina į bendrą kelią.[1]

1937–1940 m. į šiaurę nuo Linkaičių geležinkelio stoties veikė Lietuvos kariuomenės Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Iki jų nutiesta geležinkelio atšaka ir įrengta stotis Miškas. Šia atšaka kursavo priemiestiniai traukiniai, vežioję darbininkus iš Radviliškio į dirbtuves. Atšaka veikė ir sovietmečiu, ji aptarnavo sovietų kariuomenę. Atšaka išlikusi iki šiol, bet nenaudojama. Atkūrus Nepriklausomybę nuo 1992 m. greta išlikusių Linkaičių artilerijos dirbtuvių pastatų veikia Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto M. Pečiulionio arsenalas.[2]

Anksčiau geležinkelio stotis turėjo atskiros gyvenvietės statusą, bet 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo prijungta prie Linkaičių kaimo.[3]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
8 18 27 25 17 27 15
  1. ↑ Lietuvos geležinkeliai: šaknys ir atžalos. – Vilnius, LG Informacijos leidybos centras, 1995. ISBN 9986-537-08-8. // psl. 54
  2. ↑ Linkaičių artilerijos dirbtuvės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-12-10).
  3. ↑ „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir nustatymo, pavadinimų suteikimo ir keitimo ir teritorijų ribų nustatymo“. 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 925. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2026-02-11.
  4. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 1 2 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.