Linas Liandzbergis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Linas Liandzbergis (g. 1965 m. gegužės 2 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Zigmantas Liandzbergis. 1989 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Dailininkų grupuotės „Žalias lapas“ narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1989 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Budapeštas, Kongdžu (Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika), Kopenhaga, Kvebekas, Bikonsfildas (Didžioji Britanija), Marselis, Berlynas, Helsinkis. Individualios parodos:

Tapybai būdingi abstrakčiojo ekspresionizmo („Kompozicija Nidai“ 1995 m.), potapybinės abstrakcijos bruožai („Paliekant Edeną“ 2005 m.), yra figūrinės dailės elementų. Kuria tapybines („Darbas: kiekvienam savo“ 2003 m.), garso ir vaizdo („Tikimybės ir galimybės“, su T. Gutausku ir K. Mašanausku, 2001 m.) instaliacijas. Performansuose, videomeno kūriniuose akcentuoja socialinė elgesio problemas („Mix“ 2001 m., „Vilniaus perkusija“ 2005 m., su A. Gražiu ir H. Gulbinu). Sukūrė scenografijų Vilniaus, Kauno, Panevėžio teatrų spektakliams, įvairiems festivaliams. Su D. Katinu nuo 1995 m. Vilniuje rengia tarptautinius performansų festivalius.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eglė MikalajūnaitėLinas Liandzbergis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 66 psl.