Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba įkurta 2011 m., pertvarkius Lietuvos archyvų departamentą.


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kai kurių departamentų ir kitų tarnybų steigimo“ buvo įsteigta Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri perėmė nuo 1990 m. liepos 1 d. panaikintos Vyriausiosios archyvų valdybos funkcijas.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ženklas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 542 „Dėl Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pertvarkymo“ Lietuvos archyvų generalinė direkcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo pertvarkyta į Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1786 „Dėl Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimo pakeitimo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuostatų patvirtinimo ir pavedimo Kultūros ministerijai“ Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2011 m. sausio 1 d. pakeitė savo pavadinimą – tapo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Nuo pat tarnybos įkūrimo pradžios jai vadovauja Ramojus Kraujelis.
1990 m. kovo 11 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvoje archyvų įstatymai keitėsi tris kartus, ir keitėsi iš esmės: pirmasis galiojo nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 29 d., naujas Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d.; dabartinė jo redakcija – Dokumentų ir archyvų įstatymas – nuo 2005 m. sausio 1 d., su naujausiais pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2011 m. sausio 1 d.
Per pastaruosius du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius kito ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų skaičius: 1991 m. jų buvo 22, 1997 m. – 20, nuo 2001 m. – 16. Tačiau valstybinės archyvų sistemos modelis išliko toks pats: viena centrinė institucija ir jai pavaldūs valstybės archyvai, kaip atskiri juridiniai vienetai. Šiuo metu Lietuvos valstybinę archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir 15 valstybės archyvų, iš jų 10 – apskričių archyvų.

Pagrindinės tarnybos funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dalyvauja formuojant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje ir ją įgyvendina;
  • Vyriausybės arba kultūros ministro pavedimu dalyvauja formuojant Europos Sąjungos politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje;
  • Užtikrina Europos Sąjungos dokumentų valdymo ir naudojimo srities teisės aktų vykdymą Lietuvoje;
  • Reglamentuoja dokumentų ir archyvų valstybinio valdymo srities administravimą, teikia derinimo išvadas dėl kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtų su archyvų ir dokumentų valdymo politika susijusių teisės aktų projektų, kitų dokumentų;
  • Kontroliuoja, kaip administruojamas Nacionalinis dokumentų fondas;
  • Formuoja vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse;
  • Sprendžia valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus;
  • Koordinuoja kino paveldo kaupimą, saugojimą ir naudojimą;
  • Turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymu;
  • Yra Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai ir valstybės archyvams skirtų biudžeto asignavimų valdytojas;
  • Atlieka teisės aktuose nustatytas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo funkcijas[1].

Lietuvos valstybės archyvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LIETUVOS RESPUBLIKOS DOKUMENTŲ IR ARCHYVŲ ĮSTATYMAS, 1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115 Vilnius, 5 straipsnio, 3 dalis.