Lietuvos literatūros ir meno archyvas
Lietuvos literatūros ir meno archyvas – Lietuvos įstaiga, sauganti XX a. – XXI a. kultūros įstaigų, organizacijų ir veikėjų dokumentus bei pavienius dokumentus nuo XV a. Vilniuje, O. Milašiaus g. 19. Lietuvos literatūros ir meno archyvas kaupia, saugo ir tvarko dokumentus, garantuoja visuomenės priėjimą prie jų. 2008 m. sausio mėn. buvo saugomi 733 fondai, 177 067 bylos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas 1968 m. 1968–1990 m. Centrinis valstybinis literatūros ir meno archyvas, 1990–1993 m. Lietuvos valstybinis meno archyvas, nuo 1993 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvas.
Struktūra ir fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos literatūros ir meno archyvą sudaro 3 skyriai:
- Dokumentų apskaitos, saugojimo ir naudojimo, įstaigų dokumentų komplektavimo ir kontrolės poskyris.
- Asmenų dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyrius.
- Biblioteka.
Fondai jungiami į 5 kompleksus:
Kultūros valdymo institucijų komplekse saugomi Meno reikalų valdybos prie LTSR Ministrų Tarybos (1940–1952 m.), LTSR kultūros ministerijos (1953–1990 m.), LTSR kinematografijos ministerijos (1945–1953 m.) ir kitų institucijų fondai.
Literatūros dokumentų komplekse sukaupti Rašytojų ir Žurnalistų sąjungų, žurnalų „Metai“, „Santara“, leidyklų „Vaga“, „Vyturys“, 1940–1990 m. kultūros žurnalų, rašytojų ir poetų S. Anglickio, J. Baltušio, A. Griciaus, L. Janušytės, E. Mieželaičio, A. Miškinio, I. Simonaitytės ir kitų fondai.
Dailės dokumentų kompleksą sudaro Lietuvių dailės draugijos ir kitų dailininkų kūrybinių organizacijų, veikusių 1906–1944 m. jungtinis, Kauno meno mokyklos nuo 1920 m., Architektų ir Dailininkų sąjungų nuo 1945 m., kitų dailininkų kūrybinių organizacijų bei mokyklų, dailininkų A. Brako, A. Gudaičio, Vinco ir Stanislavos Kisarauskų, dailėtyrininkų V. Drėmos, P. Juodelio, J. Umbraso, architektų V. Žemkalnio-Landsbergio, A. Kybranco, S. Lasavicko dokumentai.
Muzikos dokumentų komplekse yra XX a. trečiojo – devintojo dešimtmečio – Kauno muzikos mokyklos ir konservatorijos iki 1949 m., Klaipėdos muzikos mokyklos, Liaudies muzikos konservatorijos ir 1940–1990 m. laikotarpio (Lietuvos konservatorijos, Vilniaus J. Tallat Kelpšos, Kauno Juozo Gruodžio, Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniosios, Vilniaus M. K. Čiurlionio, Kauno Juozo Naujalio meno ir muzikos mokyklų, Kompozitorių sąjungos, kitų kūrybinių organizacijų, ansamblių „Lietuva“, „Trimitas“, kitų koncertinių grupių, kompozitorių E. Balsio, J. Gruodžio, J. Naujalio, S. Šimkaus ir kitų dokumentai.
Teatro dokumentų komplekse saugomi Vilniaus miesto teatro, veikusio 1809–1882 m., „Liutnios“ draugijos ir lenkų teatrų 1905–1941 m., visų 1944–1990 m. veikusių ir dalies veikiančių teatrų fondai, aktorių ir režisierių D. Banionio, R. Juknevičiaus, H. Kurausko, M. Mironaitės ir kitų fondai.
Archyvas 1998 m. išleido „Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų žinyną“, dokumentų rinkinių.[1]
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Genovaitė Suveizdienė – 1968–1974 m.
- Egidijus Banionis – 1974–1985 m.
- Nijolė Baškytė – 1985–1991 m.
- Aleksandras Guobys – 1991–1994 m
- Vida Šimėnaitė – 1994–2016 m.
- Juozapas Blažiūnas – 2017–2018 m. ir nuo 2019 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vida Šimėnaitė. Lietuvos literatūros ir meno archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 267 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos literatūros ir meno archyvas Archyvuota kopija 2009-03-23 iš Wayback Machine projekto.