Lietuvos futbolas 1924 m. – futbolo varžybos, vykusios Lietuvoje1924 metais. Šalyje vyko kelių pakopų futbolo pirmenybės, rinktinė žaidė olimpinėse žaidynėse, įvyko pirmasis taurės turnyras.
Pasibaigus 1923 m. sezonui, Lietuvos sporto lyga 1923 m. lapkričio 25 d. įkūrė Lietuvos futbolo lygą, kurios įstatai buvo pasirašyti 1924 m. sausio 26 d. Juos pasirašė J. Alekna, K. Blažys, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas, K. Vileišis ir Z. Žemaitis. Pirmąjį lygos centro komitetą sudarė Steponas Darius (pirmininkas), Steponas Garbačiauskas, E. Fersteris, J. Kremeris ir S. Razma.[1] Kovo 30 d. įvykusiame LFL Kauno apygardos suvažiavime nuspręsta, kad A ir B pirmenybės prasidės gegužės 4 d.[2] Balandžio 25–28 d. Kaune surengti pirmieji mokymo kurso futbolo teisėjams.[3]
Lietuvos vyrų futbolo rinktinė debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet iškrito po pirmųjų rungtynių, triuškinamai 0-9 pralaimėjusi Šveicarijai.[5][6] Jau balandžio 6 d. LFL suvažiavime buvo sudarytas 22 žaidėjų, kurie vyksią į olimpiadą, sąrašas.[7] Pasirengimas rungtynėms labai vėlavo, o vyriausybės lėšų asignavimas atliktas tik gegužės 21 d. (rungtynės vyko gegužės 25 d.) – šiaip ne taip buvo skirta 12 000 litų visai olimpinei delegacijai. Lietuviai prašė olimpiados rengėjų rungtynes nukelti, tačiau leidimas nebuvo gautas, todėl rinktinė iš Kauno stoties (važiavo pro Kybartus) išvyko jau gegužės 22 d. 16:55. Kadangi 6 žaidėjai iš Klaipėdos nespėjo atvykti, su rinktine išvyko tik atrinkti Kauno komandų žaidėjai – iš viso 13. Paskubomis išvykusi komanda nespėjo visko pasiimti – nepaėmė kamuolio, o tautinius kaspinus prie aprangų prisisiuvo patys žaidėjai Eitkūnų stotyje (pasiskolinę iš bufeto tarnautojos adatą). Gegužės 24 d. 1:00 laiku rinktinė pasiekė Vokietijos–Belgijos pasienį Herbestalyje, tačiau paaiškėjus, kad lietuviai neturi Belgijos tranzitinės vizos, jie turėjo laukti vizų iš artimiausio Belgijos konsulato Vokietijoje, dėl to rinktinė Paryžių pasiekė tik 11:35. Olimpinį kaimelį komanda pasiekė tik sekmadienį, gegužės 25 d. 1:00 nakties, o nuėjo miegoti apie 3:00. Lietuvių komanda papietavo 12:00, o jau 14:30 stojo į dvikovą Peršingo stadione su šveicarais.[8][9][10] Dėl to visai nenuostabu, kad lietuviai triuškinamai pralaimėjo – I kėlinyje praleido 4, II kėlinyje – dar 5 įvarčius. Šveicarijos rinktinė buvo ypač stipri – šioje olimpiadoje ji pasiekė finalą ir iškovojo sidabro medalius. Žaisdami už Lietuvos rinktinę, H. Gecas ir J. Hardingsonas neturėjo Lietuvos pilietybės.[11]
Iš viso 1924 m. Lietuvos rinktinė sužaidė 4 rungtynes, pasiekė pirmąją pergalę savo istorijoje (Taline prieš Estiją).[12]
↑Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49 p.
↑Vytautas Kontvainis, Viačislavas Novikovas. „Futbolas Lietuvoje“. – Kaunas, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2001. // psl. 274.
↑Vytautas Kontvainis, Viačislavas Novikovas. „Futbolas Lietuvoje“. – Kaunas, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2001. // psl. 301.
Rytų Prūsija
Latvija
Estija
Lietuva – Šveicarija 
Estija – Lietuva 