Liepojos lietuviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Liepoja 1875 m.

Liepojos lietuviai – tautinė mažuma Liepojos mieste Latvijoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviai Liepojoje pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje plečiantis miestui, t. p. per Liepoją vyko pagrindinė lietuvių emigracija į JAV. 1890 m. lietuviai moksleiviai sudarė Liepojos gimnazijos moksleivių daugumą. Gimnazijoje buvo dėstoma vokiečių kalba, be to, nereikėjo lankyti stačiatikių pamaldų. Čia mokėsi Jonas Biliūnas, Balys Dvarionas, Antanas Smetona, Stanislovas Narutavičius, Aleksandras Stulginskis, Kazimieras Venclauskis, Antanas Vienuolis ir kiti. Liepojos komercijos mokyklos direktoriumi dirbo Vincas Čepinskis.[1] 1905 m. įkurta Liepojos lietuvių šelpimosi draugija, vėliau pervadinta Liepojos lietuvių pašalpos draugija, kuri rūpinosi lietuvių kultūra ir švietimu, nuo 1906 m. rengė dramos ir muzikos vakarus, 1907 m. įsteigė lietuvių pradžios mokyklą. 1909 m. įkurta Šv. Zitos draugija, 1911 m. – Lietuvių draugija, veikusi iki 1922 m., 1923 m. pertvarkyta į Kultūros plėtojimo draugiją. Dailininkas Kajetonas Sklėrius Liepojoje 1912 m. surengė kūrinių parodą.

18821885 m. Liepojoje gyveno knygnešys Jurgis Bielinis. XIX a. pabaigoje Liepojoje gyvenę lenkų ir lietuvių socialdemokratai turëjo savo hektografą, nelegalią literatūros slëptuvę. Miesto socialdemokratų būryje buvo ir J. Ambrazaitis, S. Grinkevičius, V. Mišeika. Jie palaikė ryšius su latvių „Naujosios srovės“ nariais. 18971898 m. Liepojos gimnazijoje veikė slaptas lietuvių moksleivių socialdemokratų bûrelis, kurį suorganizavo Jonas Biliūnas. Nuo 1903 m. Liepojos socialdemokratų spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški atsišaukimai.[2]

Po Pirmojo pasaulinio karo lietuvių Liepojoje mažėjo – dalis jų sulatvėjo, dalis išsikėlė į Lietuvos Respubliką. 1919 m. rugsėjo mėn. Lietuvos ir Latvijos valstybėms užmezgus diplomatinius santykius Liepojoje 19241938 m. veikė Lietuvos Respublikos konsulatas, Liepojos lietuvių pašalpos draugija, Šv. Zitos draugija. Skyrius Liepojoje turėjo Rygos lietuvių katalikų jaunimo „Šviesos“, Rygos lietuvių jaunimo „Rūtos“ draugijos. 19331938 m. veikė lietuvių pradinė mokykla. Po 1927 m. Tauragės pučo į Liepoją atvyko plečkaitininkų grupė, jie savo 17 narių sekciją sudarė prie Latvijos socialdemokratų partijos.

TSRS 1940 m. okupavus Latviją Liepojos lietuvių draugijos ir mokyklos buvo uždarytos. XX a. šeštame – septintame dešimtmetyje, norėdami būti arčiau Lietuvos, Liepojoje apsigyveno buvusių lietuvių politinių kalinių ir tremtinių, negavusių Lietuvos tarybinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę.

1989 m. įkurta Liepojos lietuvių kultūros draugija „Rūta“, jos pastangomis įkurtas Liepojos lietuvių vaikų darželis, veikęs 19901997 m., lietuviškos I–IX klasės Liepojos latvių 8-ojoje vidurinėje mokykloje, veikusios 19902002 m., biblioteka. Veikia lietuvių folkloro ansamblis „Senoliai“, vaikų folkloro ansamblis, choras. Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva Liepojoje įsteigta lituanistinė (sekmadieninė) mokykla (veikė 1989 m., 19982002 m.).[3]

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1881 m. ir 2002 m.
1881 m. 1897 m.sur. 1911 m. 1920 m. 1940 m. 1989 m.sur. 2000 m. 2002 m.
528 3 587 17 660 3 777 2 000 2 663 2 381 2 646


Liepojoje gimė lietuvių rašytojas Aleksandras Bauža, kompozitoriai Balys Dvarionas ir Eleonora Dvarionaitė, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas Leonas Bistras,

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Elena Jurevičienė. Lietuviai Liepojoje. Žemaičių žemė, 2009, Nr.3
  2. Ramunė Lenkimaitė. Liepoja. Žemaičių žemė, 2009, Nr.3
  3. Liepojos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 140 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]