Leviškių piliakalnis

Koordinatės: 55°31′4.6″ š. pl. 22°9′3.8″ r. ilg. / 55.517944°š. pl. 22.151056°r. ilg. / 55.517944; 22.151056
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leviškių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Leviškių piliakalnis
Leviškių piliakalnis
Koordinatės
55°31′4.6″ š. pl. 22°9′3.8″ r. ilg. / 55.517944°š. pl. 22.151056°r. ilg. / 55.517944; 22.151056
Vieta Šilalės rajonas
Seniūnija Šilalės seniūnija
Aukštis 6 m
Plotas 20x8
Naudotas I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1964

Leviškių piliakalnis, vadinamas Lėviškių pilike ar Pilalepiliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Leviškių kaimo, Šilalės seniūnija. Pasiekiamas keliu ŠilalėLeviškiai, Leviškiuose pasukus į dešinę, į pietvakarius link kaimo centro, pervažiavus Lyties upelį ir nuo kairėje, pietryčių pusėje esančių fermų paėjus į pietryčius 180 m – yra laukų pakraštyje, jau įsiterpęs į upelio slėnį.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nedidelis ankstyvas apardytas piliakalniukas mažai pakitusioje aplinkoje, įrengtas atskiroje kalvoje Lyties dešiniajame krante, netoli santakos su Lokysta. Apie 25x20 m dydžio aikštelė buvo ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Išliko rytų – vakarų kryptimi 20x8 m dydžio šiaurinė jos dalis. Šlaitai vidutinio statumo, iki 6 m aukščio.

Piliakalnio pietvakarinė ir pietrytinė pusės nuardytos karjero, šiaurės vakarinę pusę nuplovė Lytis. Išlikusi aikštelės dalis ir pietrytinis šlaitas dirvonuoja, kita apaugę jaunais lapuočiais.

Apie piliakalnį žinomas padavimas. Piliakalnį 1964 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, jis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.[1]

Aplinkiniai piliakalniai

Pavėžio piliakalnis 7,5 km Padievyčio piliakalnis 9 km
Rubaičių piliakalnis 4 km
Gūvainių piliakalnis 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kazokų piliakalnis 11 km
Vedrių piliakalnis 13 km
Lileikėnų piliakalnis 9 km
Pakisio piliakalnis 10 km
Rubinavo piliakalnis 4 km Biržų Lauko piliakalnis 8 km
Vaičių piliakalnis 8 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 96–97 (Nr. 381)
  • Adolfas Tautavičius. Gyva istorijos knyga // Artojas (Šilalė). 1964 07 16. Nr. 84(214), p. 4
  • Statkevičius V. Archeologijos paminklai // Šilalės kraštas. Vilnius, 1994. T. I, p. 280;
  • Masidunskis P. Šilalės krašto piliakalniai // Šilalės artojas (Šilalė). 1994 09 02. Nr. 72(5151), p. 3;
  • Ponas Indijonas, milžinas Skuburlas ir kt. // Šiaurės Atėnai. 1996 10 05. Nr. 38(332), p. 9.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]