Leyb Gorfinkel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Levas Garfunkelis)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leyb Gorfinkel
Gimė: 1896 m. kovo 14 d.
Kaunas, Rusijos imperija
Mirė: 1976 m. rugsėjo 7 d. (80 metų)
Jeruzalė, Izraelis
Veikla: advokatas, žurnalistas, politikas

Leyb Gorfinkel, Levas Garfunkelis (1896 m. kovo 14 d. Kaune – 1976 m. rugsėjo 7 d. Jeruzalėje, Izraelis) – Lietuvos žydų kilmės Lietuvos ir Izraelio advokatas, žurnalistas, politikas, 1922-1926 m. Lietuvos Seimo narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1896 m. kovo 14 d. Kaune. Mokėsi Kauno žydų gimnazijoje, vėliau studijavo teisę Sankt Peterburgo ir Kijevo universitetuose. 1917 m. tapo Gomelio miesto tarybos nariu. Dar po metų – Ukrainos žydų tautos tarybos nariu Kijeve. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir iš karto aktyviai įsitraukė į politinį ir visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Jis buvo vienas iš organizatorių ir narių Kaune sudaryto visuomenės komiteto rinkimams į Kauno miesto tarybą organizuoti. 1919 m. buvo Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo komisijos projektui parengti ir Vyriausiosios rinkimų į Steigiamąjį Seimą komisijos narys. Nuo 1920 m. balandžio mėn. trumpam buvo „Di Jidiše Štime“ vyr. redaktorius. 1920 m. išrinkus Lietuvos žydų tautinę tarybą buvo jos vicepirmininkas ir generalinis sekretorius. Anksti įsitraukė į socialistinio sionizmo rėmėjų gretas ir visą tarpukario laikotarpį buvo aktyvus „Ceirei Cion „Hitachdut“ organizacijos centrinio komiteto narys. 1920 m. parašė knygą apie „Žydų tautinę autonomiją Lietuvoje“, taip pat vėliau šį veikalą, išvertus Vaclovui Biržiškai, paskelbė rusų kalba. 1922 m. išrinktas į Pirmąjį Seimą II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal sionistų organizacijų sąrašą „Už tautos autonomiją“ Nr. 13. 1923 m. vasario mėn. įregistravus žydų frakciją, tapo jos nariu.

19191931 m. buvo Kauno miesto tarybos narys, tam tikrą laiką – tarybos pirmininko pavaduotojas, 1919-1921 m. buvo taip pat ir Kauno miesto valdybos sekretorius. Žydų kooperacijos rėmėjas ir pagal šį principą veikusių žydų liaudies bankų Lietuvoje ilgametis tarybos pirmininkas. 1924 m. baigė Lietuvos universitetą Kaune ir gavo teisininko diplomą. Į Antrąjį Seimą buvo išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal Tautinių mažumų rinkiminio bloko sąrašą. Dirbo Mandatų tikrinimo bei Savivaldybių ir administracijos komisijose. Į Trečiąjį Seimą išrinktas pagal suvienytąjį demokratų sąrašą I (Marijampolės) rinkimų apygardoje, susitarus sionistinėms frakcijoms su žydais liaudininkais (folkistais). Dirbo Mandatų tikrinimo, Savivaldybių ir administracijos, Švietimo komisijose.

1926 m. paleidus Seimą savo veiklą koncentravo sionistiniam judėjimui Lietuvoje stiprinti. Daug kartų buvo išrinktas atstovauti Lietuvos sionistams socialistams pasauliniuose sionistų kongresuose, vykusiuose kas dveji metai. Buvo pasaulinės žydų organizacijos „Hias“ žydų emigracijai tvarkyti tarybos narys. 19361940 m. buvo Žydų švietimo draugijos dr. N. Sirkino vardu centro komiteto pirmininkas. 19371938 m. buvo išrinktas Palestinos žydų fondams – „Keren Hajesod“ („Pamatinio Palestinos fondo“) ir „Keren Kajemet Lejisroel“ („Žydų tautinio fondo“) – remti draugijos pirmininkas. II pasaulinio karo metais buvo Kauno geto kalinys ir Judenrato narys.[1] 1945-1948 m. gyveno Romoje, kur buvo žydų pabėgelių Italijoje organizacijos pirmininkas. 1948 m. emigravo į Palestiną, kur dirbo laikraščių Milḥamotenu ir Yahadut Lita redaktoriumi. Savaitė iki jo mirties davė interviu Claude Lanzmann dokumentiniam filmui Shoah. Mirė 1976 m. rugsėjo 7 d. Jeruzalėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]