Senasis Leveno universitetas
| Leveno katalikiškasis universitetas pranc. Université catholique de Louvain ol. Katholieke Universiteit Leuven | |
| lot. Studium Generale Lovaniense | |
| Įkurtas | 1425 m. |
|---|---|
| Tipas | Privatus |
| Vieta | Levenas, Belgija |
Leveno katalikiškasis universitetas (pranc. Université catholique de Louvain, ol. Katholieke Universiteit Leuven) – vienas seniausių Belgijos ir Europos universitetų, veikęs Levene 1425-1797 m. dėstomąja lotynų kalba.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leveno universitetas įsteigtas Brabanto kunigaikščio Žano Burgundiečio (1403-1427 m.) prašymu popiežiaus Martyno V 1425 m. gruodžio 9 d. suteikta bule. Iš pradžių turėjo Menų, Dviejų teisių ir Medicinos fakultetus. Pirmuosius dėstytojus atsiuntė Paryžiaus universitetas ir Kelno universitetas. Pirmasis rektorius Gijomas Nefas. Pirmosios paskaitos įvyko 1426 m. rugsėjo 1 d. 1431 m. Brabanto ir Burgundijos kunigaikštis Pilypas Gerasis paprašė popiežiaus Eugenijaus IV leisti atidaryti Teologijos fakultetą. Sutikimas gautas 1432 m.
1517 m. Erazmo Roterdamiečio patarimu Jeronimas Busleidenas universitete atidarė pirmąją Europoje Trijų kalbų kolegiją, kurioje buvo dėstoma lotynų, graikų ir hebrajų kalba. 1540 m. pirmasis universiteto matematikos profesorius Gema Frizijus universitete įdiegė heliocentrizmą. 1636 m. atidaryta centrinė biblioteka. 1687 m. prancūzų kalba pradėta dėstyti chemija. 1775 m. pradėti naudoti pirmieji spausdinti vadovėliai. 1786 m. atskirtas teologijos fakultetas tapo generaline seminarija. 1788 m. pradėta universiteto pertvarka, Menų, Medicinos ir Teisės fakultetai perkeliami į Briuselį, bet po 1797 m. Kampo-Formijo taikos, kuria Austrijos imperijos valdos atiteko Prancūzijai, senasis universitetas Direktorijos įsaku buvo uždarytas.
1815-1832 m. Nyderlandų Jungtinėje Karalystėje veikė Luveno valstybinis universitetas. 1834 m. lapkričio 8 d. Maline įsteigtas Leveno universitetas dėstomąja prancūzų kalba, kuris netrukus buvo perkeltas į senojo universiteto rūmus. Nuo 1890 m. universitete galėjo studijuoti ir moterys. Nuo 1930 m. jame dėstyta ir olandų kalba. Per Pirmąjį ir per Antrąjį pasaulinius karus sudegė tuomet viena didžiausių pasaulyje universiteto biblioteka. 1914 m. rugpjūčio 2 d. sudegė 300 000 tomų senų knygų, 1940 m. – apie 900 000 saugojimo vienetų. Po 1968 m. studentų riaušių Leveno universitetas skilo į flamandiškąjį ir prancūziškąjį. Flamandiškasis Leveno universitetas liko senosiose patalpose, prancūzakalbis Luveno katalikiškasis universitetas (UCL) įsikūrė Naujajame Luvene.
Universiteto žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Universitete dėstė: Adrianas Floriszonas (1459-1523 m., popiežius Adrianas VI), matematikas Gema Frizijus, jansenizmo pradininkas Kornelijus Jansenas, filologas ir humanistas Justas Lipsijus,
Universitete studijavo: geografas Gerardas Merkatorius, lingvistas Kornelijus Kilianas, anatomas Andrius Vezalijus, ispanų filosofas ir pedagogas Chuanas Luis Vyvas,
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XVI a. – XVII a. pražioje universitete studijavo studentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tarp jų – Abraomas Kulvietis.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Claude Bruneel, Répertoire des thèses de l'Ancienne Université, Louvain,1977.
- Félix Nève, Mémoire historique et littéraire sur Le Collége (sic) des Trois-Langues à l'Université de Louvain, M. Hayez, Bruxelles, 1856 (prancūzų kalba)
- P. De Ram, Codex veterum statutorum Academiae Lovaniensis, Bruxelles, 1881.
- P. De Ram, Laforêt et Namêche, Analectes pour servir à l'histoire de l'Université de Louvain, dans, Annuaire de l'Université de Louvain, 1838-65.
- Baron Frédéric de Reiffenberg, Mémoires sur les deux premiers siècles de l'Université de Louvain, Bruxelles, 1829-35.
- Henry de Vocht, « History of the foundation and the rise of the collegium trilingue Lovaniense : 1517-1550 », dans Humanistica Lovaniensia, no 10-13, 1951-1955
- Henry de Vocht, Les Débuts du Collège Trilingue de Louvain, 1517-1550, Uystpruyst, Louvain, 1958
- Arthur Verhaeghen, Les cinquante dernières années de l'ancienne Université de Louvain, Liège, 1884.
- Nicolaus Vernulaeus, Academia Lovaniensis. Ejus origo, incrementum, viri illustres, res gestae, Louvain, 1627.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ramūnas Labanauskas. Leveno universitetas (1425-1797). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.
50°52′40″ š. pl. 04°42′2″ r. ilg. / 50.87778°š. pl. 4.70056°r. ilg.