Gerardas Merkatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gerardas Merkatorius

Gerardas Merkatorius (lot. Gerhardus Mercator, ol. Gerard de Kremer; g. 1512 m. kovo 5 d. Rupelmonde, Flandrijos grafystė – m. 1594 m. gruodžio 2 d. Duisburge) – flamandų geografas ir kartografas.

Šiais laikais žinomas daugiausia kaip kartografas ir gaublių gamintojas, XVI a. Merkatorius buvo žinomas ir kaip kosmografas, teologas ir filosofas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystė ir išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaublys, Merkatoriaus pasirašytas 1541 m. data, laikomas Urbania muziejuje. Yra vienas iš 22 išlikusių Merkatoriaus gaublių[1]
Dangaus gaublys, eksponuojamas Urbania muziejuje

Gerhardas de Kremeris buvo šeštasis vaikas Huberto De Kremerio ir jo žmonos Emeransos šeimoje. Vaikystėje gyveno Gangelte, kur jo tėvas dirbo batsiuviu.[2] Po tėvo mirties auklėtas Bendro gyvenimo brolijos Hertogenbose. Čia vienas iš jo mokytojų buvo Georgius Macropedius. Vėliau mokėsi Leuveno universitete, kur tapo geografo ir braižytojo Rainerio Gemo-Fryzo mokiniu.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1532 m. baigė universitetą ir su Gemu-Fryzu pradėjo ruošti Žemės ir Mėnulio gaublius, taip pat gamino tikslius braižybos ir astronomijos instrumentus. 1537 m. išleido 6 lapų Palestinos žemėlapį, o 1538 m. pasaulio žemėlapį, kuriame pirmą kartą pažymėjo Pietų žemyną (Terra Australis Incognita). Šie du darbai išgarsino Merkatorių, todėl jam pavesta sudaryti Flandrijos žemėlapį, kurį jis paruošė 1540 m. Kitais metais Šv. Romos imperijos imperatorius Karolis V užsakė Merkatoriui paruošti tikslius astronominius instrumentus. Tais pačiais metais kartografas sudarė Žemės gaublį, o po 10 metų – Mėnulio gaublį ir 1552 m. padovanojo Šv. Romos imperatoriui.

1544 m. Merkatorius areštuotas ir apkaltintas erezija už protestantų palaikymą, bet greitai išvaduotas. Bijodamas dėl savo saugumo katalikiškoje Flandrijoje Merkatorius 1552 m. priėmė Klevo hercogo Julicho Klevo Bergo pakvietimą ir persikėlė į Duisburgą.

1578 m. Merkatoriaus išleistas Šiaurės Europos žemėlapis

1544 m. Merkatorius išleido 15 lapų Europos žemėlapį, kuriame pirmą kartą teisingai pavaizdavo Viduržemio jūrą, ištaisydamas nuo Ptolemėjaus laikų darytas klaidas. 1563 m. sudarė Lotaringijos žemėlapį, 1564 m. – 8 lapų Britų salų žemėlapį. 1569 m. išleido veikalą Chronologia apie kartografinius ir astronominius darbus. Merkatorius per 3 metus paruošė naują Europos žemėlapį, 1578 m. sudarė graviruotą žemėlapį Ptolemėjaus „Geografijos“ naujam leidimui. Vėliau atsidėjo „Atlaso“ gamybai: pirmoji jo dalis su 51 Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos žemėlapiu išleista 1585 m., antra – 23 Italijos ir Graikijos žemėlapiai išleista 1590 m., o trečią dalį, kurią sudarė 36 Britų salų žemėlapiai 1595 m., po Gerardo Merkatoriaus mirties, išleido jo sūnus Rumoldas.

1569 m. Merkatoriaus pasiūlyta lygiašonė cilindrinė projekcija buvo patogi jūrlapių sudarymui ir naudojimui. Be to, Merkatorius pirmasis pasiūlė įvairios paskirties žemėlapių sudarymui naudoti skirtingas projekcijas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Л. Багров. История картографии. – Москва: Центрполиграф, 2004. ISBN 5-9524-1078-2.
  • Mercator: The Man Who Mapped the Planet by Nicholas Crane, ISBN 0-8050-6624-1, Henry Holt & Company, Inc.; July 2002
  • Atlas sive Cosmographicae Meditationes de Fabrica Mundi et Fabricati Figura (Atlas, or Cosmographical Meditations on the Frame for the World and its Form) by Gerardus Mercator, Duisburg, 1595; Lessing J. Rosenwald Collection, Library of Congress. ISBN 1-891788-26-4


Commons-logo.svg

Vikiteka