Lepanto mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lepanto mūšis
Priklauso: 15701573 m. Kipro karas
Fernando Bertelli, Die Seeschlacht von Lepanto, Venedig 1572, Museo Storico Navale (550x500).jpg
Lepanto mūšis.
Data: 1571 m. spalio 7 d.
Vieta: Patrų įlanka prie Naupakto, Graikija
Rezultatas: Osmanų imperijos laivyno sutriuškinimas
Kariaujančios pusės
Šventoji lyga:
Flag of Cross of Burgundy.svg Ispanija
Malta Maltos ordinas
Flag of Genoa.svg Genuja
Savoie flag.svg Toskana
Flag of Most Serene Republic of Venice.svg Venecijos respublika
Flag of the Papal States (pre 1808).svgPopiežiaus valstybė
Naval Ensign of the Ottoman Empire (1453–1793).svg Osmanų imperija
Vadovai
Chuanas Austras Alipaša Muezinzadė
Karinė jėga
25 000 karių
207 galeros
6 galeasai
25 000 karių
210 galerų
66 galeotai
Nuostoliai
15 laivų 225 laivai

Lepanto mūšis15701573 m. Kipro karo tarp Osmanų imperijos ir Venecijos jūrų mūšis, įvykęs 1571 m. spalio 7 d. Patrų įlankoje prie Lepanto, dab. Naupaktas, Graikija.

Jėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Kovėsi Osmanų imperijos laivynas (210 galerų, 66 galeotai; vadas Alipaša Muezinzadė) ir Šventosios lygos, kurią sudarė Ispanija, Maltos ordinas, Genuja, Popiežiaus valstybė, Toskana, Venecijos respublika ir kai kurios kitos Italijos valstybės, laivynas (207 galeros ir 6 galeasai; vadas Ispanijos karaliaus Pilypo II brolis Chuanas Austras). Abu laivynai be jūrininkų turėjo po 25 000 karių.

Mūšio eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Laivynai išsirikiavo priešpriešiais puslankiais. Sąjungininkų 6 galeasai, išrikiuoti priešais turkų galeras, artilerijos ugnimi apšaudė priešo laivyno, kuris buvo prastai ginkluotas ir nusilpęs dėl 6 mėn. buvimo jūroje ir kovų su pakrančių tvirtovėmis, centrą. Paskui abordažo kautynėse turkų laivynas buvo sumuštas. Turkai neteko 225 laivų, 117 jų atiteko priešui, Šventoji lyga neteko 15 laivų.

Mūšio reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lepanto mūšis – vienas pirmųjų didelių Osmanų imperijos karinių pralaimėjimų Europos valstybėms ir paskutinis didelis irklinių laivų mūšis. Per jį išryškėjo artilerijos svarba. Dėl Šventosios lygos valstybių nesutarimų mūšis didesnės įtakos tolesnei karo eigai beveik neturėjo – pagal 1573 m. Venecijos ir Osmanų imperijos taikos sutartį turkams atiteko Kipras, Venecijos respublika turėjo sumokėti didelę kontribuciją, bet moraliai sustiprino krikščioniškosios Europos, kuriai XV a.XVI a. nuolat grėsė Osmanų imperijos ekspansija, tautas. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. V. S.. Lepanto mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 21 psl.

Koordinatės:38°12′N 21°18′E / 38.2°N 21.3°E / 38.2; 21.3