Lenkijos-Lietuvos ūkio rūmai
Lenkijos-Lietuvos ūkio rūmai, lenk. Polsko-Litewska Izba Gospodarcza - nevalstybinė, pelno nesiekianti organizacija, vienijanti Lietuvos ir Lenkijos verslininkus. Tikslai: informacijos apie kitos šalies rinkos sąlygas, bendrų įmonių steigimo skatinimas, nacionalinių produktų eksporto į kitą šalį didinimas, verslo teisinė apsauga.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rūmai buvo įkurti 1991 metais sugriuvus dviejų kaimyninių valstybių planinei ekonomikai, Lietuvos ir Lenkijos verslininkų bendrame suvažiavime. Žaibiškai atsirado poreikis pačioms įmonėms apsirūpinti žaliavomis, įrengimais, produkcijos realizavimu. Subyrėjus Tarybų Sąjungai, lietuviai vieni pirmųjų ėmėsi privataus verslo, bet lenkai šioje srityje jau buvo gerokai labiau patyrę. Lenkijoje dar 1988 m. buvo priimtas įstatymas, leidęs atsirasti privačioms įmonėms. Lietuvoje tai įvyko tik po keleto metų, todėl lietuvių verslininkams teko mokytis iš kaimynų. Kontaktus lengvino 1988 m. liepos 1 d. atidaryta Lenkijos-Tarybų Sąjungos sienos perėja Aradnykai-Lazdijai.
Lietuvos-Lenkijos ūkio rūmai įsikūrė Suvalkuose, vėliau jų filialas atsirado Marijampolėje. 2003 m. jose dirbo 35 darbuotojai, o nariais buvo 250 įmonių, tarp jų 50 iš Lietuvos. Buvo pradėtas leisti verslininkams skirtas leidinys lietuvių kalba „Pirklys“. Rūmai rengė Punsko tarptautines verslininkų muges, Baltijos ekonomikos forumą, „Polexpo“ parodas Kaune. Pastarasias parodas rėmė Lenkijos vyriausybė, šios šalies verslininkams buvo apmokama parodos stendų nuoma ir 50 % eksponatų transportavimo išlaidų. Surengtomis vienuolika parodų buvo patenkinti ir kauniečiai, jos globėjui Lenkijos prezidentui Aleksandrui Kvasnevskiui suteikdami miesto garbės piliečio vardą. Rūmų įkūrimo iniciatorius Henrikas Ovsiejevas (lenk. Henryk Owsiejew) buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o už pastangas vystant veiklą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus ordinai įteikti Lenkijos ūkio rūmų generaliniam sekretoriui Marekui Kločko (lenk. Marek Kloczko), Lenkijos-Lietuvos ūkio rūmų prezidentui Augustinui Majauskui, direktorei Boženai Vroblevskai (lenk. Bozena Wroblewska) ir Seinų valsčiaus seniūno pavaduotojui Romui Vitkauskui. 2002 m. rūmai pranešė, kad Lietuvoje veikė 735 lenkiško kapitalo įmonės.
Vėliau veikla ėmė blėsti, Lietuvos įmonės vis dažniau atsisakydavo tarpininkų paslaugų ir pačios ieškojo tiesioginių verslo kontaktų Vakaruose. Lietuvai ir Lenkijai įstojus į Europos Sąjungą, nutrūko ekonominė pagalba parodoms. Lenkijos pusei pasidarė nebeįdomi ir nedidelė kaimynų rinka, todėl verslo žmonės ėmė žvalgytis į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją. Rūmai pervadinti į Rytinių rinkų ūkio rūmus (lenk. Polsko-Litewska Izba Gospodarcza Rynków Wschodnich). Vis dėlto kontaktai su šių šalių verslininkais nebuvo tokie sėkmingi kaip su lietuviais, o ir įstatymai stipriai varžė verslo veiklą buvusiose tarybinėse respublikose.
2006 m., nepajėgdami sumokėti 407 tūkst. zlotų skolos, rūmai paskelbė, kad užsidaro.