Lembit (povandeninis laivas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
„Lembit“
Lembit (povandeninis laivas)
„Lembit“ tarpukario atviruke
Bendra informacija
Valstybė Estija
Vėliava Naval Ensign of Estonia.svg
Užsakytas 1934 m. gruodžio 12 d.
Statytojas Vickers-Armstrongs (Farneso Baras Jungtinė Karalystė)
Nuleistas 1935 m. birželio 19 d,
Plaukioja (-jo) nuo 1936 m. liepos 7 d.
Savininkas Estijos jūrų muziejus
Namų uostas Talinas
Buvę pavadinimai U-1, S-85, STZh-24, UTS-29
Plaukiojo iki 1979 m.
Būsena laivas–muziejus
Charakteristikos
Klasė „Kalev“
Tipas povandeninis laivas
Tonažas 570 t (dabartinė būklė)
Vandentalpa 665 t (vandens paviršiuje)
853 t (po vandeniu)
Ilgis 59,5 m (ties vaterlinija)
Plotis 7,24 m
Grimzlė 3,6 m
Galia 1200 AG (2 dyzeliai Vickers and Armstrongs Ltd.)
790 AG (2 elektriniai varikliai Metropolitan-Vickers)
Greitis 13,5 mazgų (ant vandens)
8,5 mazgų (po vandeniu)
Įgula 32 (t. sk. 4 karininkai) – Estijos laivyne
38 (t. sk. 7 karininkai) – TSRS laivyne
Ginkluotė 4×530 mm torpediniai aparatai
8 torpedos, 20 minų
Priešlėktuvinė gynyba: zenitinis pabūklas Bofors L60, kulkosvaidis Lewis
Apdovanojimai Raudonosios Vėliavos ordinas (1945)
Estijos karo laivas № 1 (1994)

„Lembit“ povandeninis laivas, Estijos vyriausybės užsakymu 1937 m. pastatytas Didžiojoje Britanijoje, antrasis „Kalev“ tipo laivas. Nuo 1940 m. priklausė TSRS Baltijos laivynui. Nuo 1979 m. – muziejinis laivas Taline. Vienas iš nedaugelio išlikusių Antrojo pasaulinio karo laivų, iki 2011 m. buvęs pasaulyje seniausiu plūduriuojančiu povandeniniu laivu.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Lembit“ Estijos jūrų muziejaus ekspozicijoje

„Lembit“ pradėtas statyti 1935 m. Farneso Baro laivų statykloje „Vickers-Armstrongs“. Laivui suteiktas estų legendinio karžygio Lembito vardas. Ekipažo mokymai buvo pravedami Didžiojoje Britanijoje. Nuleistas į vandenį 1935 m. kartu su kitu povandeniniu laivu „Kalev“. Po bandymų serijos ir patobulinimų 1937 m. „Lembit“ papildė Estijos karo laivyną. Laivo paskirtis buvo jūrinių minų statymas.

1940 m. TSRS okupuojant Estiją, politikų sprendimu „Lembit“ nepasipriešino. Rugsėjo 18 d. laive pakelta TSRS karo laivyno vėliava. Dauguma ekipažo narių buvo pakeisti naujais, bet laivo pavadinimas pradžioje liko tas pats. Antrajame pasauliniame kare dalyvavo Baltijos laivyno karinėse operacijose, paskandino keletą priešo karo laivų, buvo pašautas. Bazavosi Kronštate, Liepojoje. 1945 m. už karinius pasiekimus apdovanotas Raudonosios Vėliavos ordinu.

Pokaryje „Lembit“ buvo kelis kartus pervadinamas: U-1, S-85, STZh-24, UTS-29. 1946 m. laivas tapo mokomuoju. 1955 m. iš jo buvo pašalinta ginkluotė. 1957 m. nuvilktas į Gorkio laivų statyklą, kur tarnavo kaip eksperimentinis laivas, dominęs karo specialistus savo britiška konstrukcija.

1994 m. rugpjūčio 1 d. „Lembit“ tapo Estijos karo laivyno garbės laivu № 1. 2011 m. laive nuleista karo laivyno vėliava, jis oro pagalvių pagalba buvo iškeltas į Talino uosto krantinę.

Nuo 2012 m. laivą–muziejų lanko ekskursijos. Priešingai, nei kituose muziejiniuose povandeniniuose laivuose, kur lankytojams įrengtos įėjimo durys, į „Lembit“ laivą patenkama pro originalų torpedų skyriaus pakrovimo liuką.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka