Laura Mulvey
| Laura Mulvey | |
|---|---|
| |
| L. Malvi 2010 m. | |
| Gimė | 1941 m. rugpjūčio 15 d. Anglija
|
| Veikla | kino tyrėja |
| Pareigos | profesorė |
| Alma mater | Šv. Hildos koledžas, Oksfordas |
Lora Malvi (angl. Laura Mulvey, 1941 m. rugpjūčio 15 d. Anglija, Jungtinė Karalystė) – britų feministė, kino teoretikė. Išsilavinimą įgijo Šventosios Hildos koledže, Oksforde. Daug metų dirbo Britų kino institute. Birkbeko (Londono universitetas) kinotyros ir žiniasklaidos tyrimų profesorė.
2008–2009 akademiniais metais dirbo kviestine profesore Velslio koledže.[1] Jai buvo suteikti garbės laipsniai: Rytų Anglijos universiteto humanitarinių mokslų garbės daktaro (2006), Konkordijos universiteto teisės daktaro (2009), Dublino universitetinio koledžo Blumo dienos literatūros daktaro (2012), Jeilio universiteto humanitarinių mokslų garbės daktaro (2018).[2]
Kino teorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Labiausiai L. Malvi žinoma dėl savo esė „Vizualinis malonumas ir naratyvinis kinas“ („Visual pleasure and narrative cinema“). Veikalas parašytas 1973 m., o išleistas 1975 m. įtakingame kino teorijos žurnale „Screen“. Vėliau šis darbas buvo išleistas jos esė rinkinyje „Vizualumas ir kiti malonumai“ („Visual and other pleasures“), o po kurio laiko – ir kitose antologijose. Jos straipsnis, kuriame juntama Zigmundo Froido ir Žako Lakano teorijų įtaka, buvo vienas pirmųjų darbų, tuometinę kino teoriją pastūmėjusių į psichoanalitinio požiūrio pusę. Dar iki L. Malvi kai kurie kino teoretikai, pavyzdžiui, Žanas-Lui Bori ir Kristianas Mecas naudojosi psichoanalitinėmis idėjomis teoriškai analizuodami kiną. L. Malvi indėlio reikšmė ta, kad ji pirmą kartą atskleidė trijų disciplinų sankirtą: psichoanalizės, kino teorijos ir feminizmo.[3]
L. Malvi teigia Z. Froido ir Ž. Lakano koncepcijas ketinanti panaudoti kaip „politinį ginklą“. Kai kurias jų koncepcijas ji pritaiko tam, kad galėtų tvirtinti, jog klasikinio Holivudo kinomatografinis aparatas neišvengiamai žiūrovą stato į maskulinistinę padėtį, moteris per „vyrų žvilgsnį“ pateikdamas kaip geismo objektus. Klasikinio Holivudo laikotarpiu žiūrovams buvo pasiūlyta tapatintis su pagrindiniais veikėjais, kurie buvo ir tebėra dažnų dažniausiai vyrai. Be to, 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių moteriški personažai, pasak L. Malvi, buvo užkoduoti kaip objektai vyrų žvilgsniui, o kameros padėtis ir žiūrovai vyrai buvo žvilgsnio šaltinis. L. Malvi teikia du skirtingus to laikotarpio vyrų žvilgsnio tipus: „vujeristinį“ (moteris suvokiama kaip pavidalas, „į kurį žiūrima“) ir „fetišistinį“ (moteris suvokiama kaip „trūkumo“ pakaitas), kuris priklauso psichoanalitinei kastravimo baimei.[4]
L. Malvi manymu, vienintelis būdas sunaikinti patriarchalinę Holivudo sistemą – pasitelkus alternatyvius feministinius metodus užginčyti ir reformuoti klasikinio Holivudo strategijas. Ji skatina imtis naujos feministinės avangardinės kino gamybos, kuri suardytų klasikinio Holivudo kino naratyvinį malonumą. L. Malvi rašo: „Sakoma, kad malonumo ir grožio analizė juos sunaikina. Tai ir yra šio straipsnio tikslas.“[4]
Tarp kino teoretikų straipsnis „Vizualinis malonumas ir naratyvinis kinas“ buvo daugybės iki 9-ojo dešimtmečio vidurio trukusių tarpdalykinių diskusijų objektas. Straipsnio kritikai atkreipia dėmesį, jog, laikantis L. Malvi argumento, tampa neįmanoma tikimybė, kad moterys patirtų malonumą žiūrėdamos klasikinį Holivudo kiną, ir kad jos argumentacija, panašu, atmeta ne pagal normatyvinius genderistinius požymius susidariusius žiūrovus. L. Malvi aptaria šias problemas 1981 m. straipsnyje „Tolesnės mintys apie „Vizualinį malonumą ir naratyvinį kiną“. Straipsnį įkvėpė Kingo Vidoro filmas „Dvikova saulėkaitoje“ („Duel in the Sun“, 1946), kuriame ji įžvelgia metaforišką „transvestizmą“, kai žiūrovės moterys gali svyruoti tarp maskulinistiškai ir feministiškai užkoduotų analitinių žiūrovo pozicijų. Šios mintys privedė prie teorijos, kaip būtų galima svarstyti apie žiūrovus gėjus, lesbietes ir biseksualus. L. Malvi straipsnis buvo parašytas iki gaunant vėlesnės tyrimų bangos rezultatus apie gerbėjų kultūras ir jų sąveiką su įžymybėmis. Ričardas Dajeris plėtodamas queer teoriją naudojosi Loros Malvi darbais, kai jam reikėjo pagrįsti tyrimus sudėtingų projekcijų, kurias dauguma vyrų gėjų ir moterų sukuria tam tikroms žvaigždėms moterims (čia galima paminėti žvaigždes Dorisę Dei, Laizą Mineli, Gretą Garbo, Marlenę Dytrich, Džudę Garland).
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mulvey, Laura (Autumn 1975). „Visual pleasure and narrative cinema“. Screen. 16 (3): 6–18. doi:10.1093/screen/16.3.6.
- Mulvey, Laura (1996). Fetishism and curiosity. Bloomington: Indiana University Press. ISBN 9780253210197.
- Mulvey, Laura (1992). Citizen Kane. BFI Film Classics Series. London: BFI Publishing. ISBN 9780851703398.
- Mulvey, Laura (Autumn 2004). „Looking at the past from the present: rethinking feminist film theory of the 1970s“. Signs: Journal of Women in Culture and Society. 30 (1): 1286–1292. doi:10.1086/421883. S2CID 146643229.
- Mulvey, Laura (2005). Death 24x a second. London: Reaktion Books. ISBN 9781861892638.
- Mulvey, Laura (2009), Visual and other pleasures (2nd ed.), Houndmills, Basingstoke, Hampshire England New York: Palgrave Macmillan, ISBN 9780230576469
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Staff for 2008–09: Laura Mulvey“. wellesley.edu. Newhouse Center for the Humanities, Wellesley College. Suarchyvuotas originalas 2008-12-30. Nuoroda tikrinta 2023-08-27.
- ↑ „Yale awards honorary degrees to 10 individuals for their achievements | YaleNews“. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-19. Nuoroda tikrinta 2023-08-27.
- ↑ A Companion to Women in the Ancient World, edited by Sharon L. James, Sheila Dillon, p. 75, 2012, Wiley, ISBN 1444355007, 9781444355000.
- ↑ 4,0 4,1 Mulvey, Laura (Autumn 1975). „Visual pleasure and narrative cinema“. Screen. 16 (3): 6–18. doi:10.1093/screen/16.3.6.