Vojerizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ledi Godiva Koljerio paveiksle, 1898 m. Anot legendų, Koventrio miestietis, vardu Tomas, negalėjo į ją atsižiūrėti ir apako. Vogčiomis žvelgiantis Tomas (angl. Peeping Tom) tapo vojeristo sinonimu.

Vojerizmas (pranc. voyeurisme; iš voir – „matyti“; pažodžiui voirer – „stebėtojas“)[1]lytiškai subrendusio žmogaus lytinio gyvenimo viena apraiškų. Apnuoginto kūno stebėjimu siekiama lytiškai susijaudinti ir pradėti lytinį aktą su romantiniu partneriu.[2] Taip pat reiškiasi lytinio elgesio nukrypimu, kurio metu asmuo seksualiai pasitenkina stebėdamas kitų visiškai to neįtariančių, dažniausiai nepažįstamų asmenų iš dalies apnuogintus kūnus, lytinius organus arba sueitį. Gali lydėti masturbacija. Tokius asmenis ypač jaudina pats netikėtumo veiksnys, nes antraip jiems pakaktų striptizo.[1][3]

Manoma, kad beveik kiekvieną suaugusį žmogų jaudina apnuogintas kūnas ar kitų atliekamas lytinis aktas, tačiau vojerizmas nėra nukrypimas tol, kol netampa pagrindine, siekiama lytinio pasitenkinimo forma, užgožiančia įprastą seksą. Kartais išskiriamas oportunistinis vojerizmas – t. y. kai žmogus ima atidžiai slapčia stebėti kitų asmenų lytinius organus ar lytinius santykius tiesiog pasitaikius progai, bet ne sąmoningai ieškant tos progos. Pseudovojerizmas apibrėžiamas kaip noras vogčiomis pamatyti tam tikrą ar atsitiktinį asmenį nuogą. Tai laikoma ne sutrikimu, o erotine fantazija.[1][3]

XX a. pradžioje vojerizmas laikytas lytiniu sutrikimu. XX a. antroje pusėje šis reiškinys normalizuotas visuomenėje realybės šou (kuriuose dažnai rodomas iš dalies apnuogintas kūnas) ir pornografijos industrijos dėka. Suklestėjus pornografijos verslui, vojerzimas tapo įprasta lytinio pasitenkinimo forma.[3][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Aggrawal, Anil, Forensic and Medico-legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices, CRC Press, 2009, p. 127.
  2. „Voyeurism“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-07-06. 
  3. 3,0 3,1 3,2 Metzl, Jonathan M. (2004). „Voyeur Nation? Changing Definitions of Voyeurism, 1950–2004“. Harvard Review of Psychiatry 12 (2): 127–31. PMID 15204808. doi:10.1080/10673220490447245.  PDF
  4. Clay, Calvert (2009). Voyeur Nation: Media, Privacy, and Peering in Modern Culture. Basic Books. ISBN 978-0-7867-4775-7. OCLC 823388108.