Laumių paminklas partizanams

Koordinatės

56°12′10″š. pl. 21°52′53″r. ilg. / 56.202846°š. pl. 21.881395°r. ilg.

Vieta

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Barstyčių seniūnija

Aukštis

1,58 m

Plotas

4 m²

Naudotas

Pastatytas 2007 m.

'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Nuorodos tekste ir kt.'
Jei galite, sutvarkykite.

Laumių paminklas Lietuvos partizanams – paminklas, esantis rytinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Laumių miške (Barstyčių seniūnija), kelio Barstyčiai – Ylakiai dešinėje pusėje.

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stovi Laumių miške, pakelėje, ties kryžkele su miško keliuku, vedančiu link Puokės. Tai tipinis betoninis, trikampis stačiasienis atminimo ženklas su Vyčio kryžiaus siluetu viršūnėje, įmontuotas į apskritą betoninį postamentą. Priekinio fasado plokštumoje įrašyta „ŠIAME MIŠKE / 1945 08 05 / ŽUVO LIETUVOS / LAISVĖS ARMIJOS / PARTIZANAI“, dešinėje pusėje – „BŪRIO VADAS / ALBERTAS / JASMONTAS-ŽIOGAS / G. 1915 M. / ALEKSANDRA / TAURYLAITĖ / JANČAUSKIENĖ / G. 1920 M. / LEONAS / ŠARAPNICKAS / KAZIMIERAS TAURYLA“, kairėje pusėje – „PARTIZANŲ RĖMĖJAI / ALEKSANDRA / LIUBINOVIČIŪTĖ / JANČAUSKIENĖ / G. 1911 M. / PETRAS LAUKINEITIS“.

Aukštis – 1,58 m. Paminklinės teritorijos plotas – 4 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietų armijai 1944 m. okupavus Žemaitiją, Platelių – Ylakių apylinkių miškuose pradėjo kurtis Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono partizanų būriai. Ylakių apylinkėje veikusiam būriui vadovavo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Albertas Jasmontas–Žiogas, dirbęs Ylakiuose policininku, 1944 m. pabaigoje pabėgęs iš sovietų kariuomenės. Būriui priklausė A. Jasmonto jaunesnysis brolis Edvardas Jasmontas–Barzda, Leonas Šarapnickas, Kazimieras Tauryla ir kiti kovotojai.

1945 m. rugpjūčio 5 d. Pliktelės miške, įeinančiame į Laumių miškų masyvą, netoli partizanų ryšininko Petro Laukineičio sodybos Gailiškių kaime būrį apsupo NKVD kariuomenė. Susišaudymo metu žuvo būrio vadas A. Jasmontas (g. 1919 m. Kražiškių k.), partizanai L. Šarapnickas (gyv. Medsėdžių k.), K. Tauryla (gyv. Ylakiuose) ir partizanams valgyti atnešusi rėmėja Aleksandra Jančiauskienė (K. Taurylos duktė; g. 1920 m., gyv. Ylakiuose). Kita partizanų rėmėja Aleksandra Julė Liubinovičiūtė–Jančiauskienė (g. 1911 m., gyv. Gailiškių k.) mūšio metu buvo sužeista, pasiekė Gailiškius, ten enkavedistų nušauta.^[1] Žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į apskrities centrą Mažeikius, pamesti turgaus aikštėje, vėliau nuvežti į miesto pakraštyje buvusį durpyną. Partizanų rėmėjas P. Laukineitis buvo suimtas, išvežtas tardyti į Sedą, ten 1945 m. nužudytas.

Žuvusiems atminti 2007 m. Laumių miške pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius Romas Navickas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. T. 2, A–J. P. 640 (A. ir J. Jančiauskienės), 645 (A. Jasmontas); 2002. T. 2, K–S. P. 296 (P. Laukineitis); 2005. T. 2, Š–Ž. P. 23 (L. Šarapnickas), 159 (K. Taurila)

[1] Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. T. 2, A–J. P. 640 (A. ir J. Jančiauskienės), 645 (A. Jasmontas); 2002. T. 2, K–S. P. 296 (P. Laukineitis); 2005. T. 2, Š–Ž. P. 23 (L. Šarapnickas), 159 (K. Taurila)

[1]