Laukžemės senosios kapinės
Laukžemės senosios kapinės | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
Plotas | 0,01 ha | ||
Naudotas | XVI–XIX a. |
Laukžemės senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Švedų, Žvyzdrų, Žvyro kalnu – neveikiančios kaimo kapinės šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Laukžemėje (Darbėnų seniūnija), 0,67 km į šiaurės vakarus nuo kelių Būtingė–Laukžemė ir Darbėnai–Laukžemė kryžkelės, Šventosios kairiajame krante.
Vieta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įrengtos aukštumos šlaite, besileidžiančiame link upės slėnio. Teritorijos ribų ir laidojimo žymių nesimato. Ties viduriu slūgso apleista žvyrduobė. Palei šiaurinį pakraštį aukštumos šlaitu link upės leidžiasi senkelis, šalia kurio stovi Lietuvos–Latvijos valstybinės sienos riboženklis. Į pietus - pietryčius nuo kapinių prasideda Laukžemės kapinynas. Saugotinas kultūros paveldo objektas.
Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapinės vadinamos Markapiais, Švedų, Žvyzdrų, Žvyro kalnu. Pasakojama, kad tai buvusios pirmosios Laukžemės kapinės. Jose laidoti nuo maro mirę gyventojai, taip pat XVI–XVIII a. apylinkėje žuvę Švedijos kariai. Kapinėse nuo seno stovėjo keli aukšti mediniai kryžiai.
XIX a. įrengus Laukžemės parapijos kapines, senosios kapinės buvo apleistos ir pamirštos, o jose buvę kryžiai sunyko. XX a. 4 dešimtmetyje pradėjus jų teritorijoje kasti žvyrą, buvo randama žmonių kaulų ir įvairių senienų.[1] Nuo XX a. vidurio karjeras apleistas, kapinės nebeardomos.
Kultūros vertybių registre neregistruotos.