Laukžemės III senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Laukžemės III senosios kapinės
[[Image:|250px]]

Laukžemės III senosios kapinės
Koordinatės
56°03′27″š. pl. 21°11′44″r. ilg. / 56.057505°š. pl. 21.195627°r. ilg. / 56.057505; 21.195627Koordinatės: 56°03′27″š. pl. 21°11′44″r. ilg. / 56.057505°š. pl. 21.195627°r. ilg. / 56.057505; 21.195627
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,14 ha
Naudotas XVIIIXIX a.
Registro Nr. 24221 /L554/

Laukžemės III senosios kapinės, vadinamos Maro kapais, Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24221; senas registro kodas - L554) – neveikiančios kaimo kapinės šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Laukžemėje (Darbėnų seniūnija), 1,42 km į pietvakarius nuo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios, 0,28 km į vakarus nuo Kulšės upelio, kelio Laukžemė–Drumulis dešinėje pusėje.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos vakarų - rytų kryptimi pailgoje, 50 × 35 m dydžio, iki 3 m aukščio, ties viduriu įsmauktoje kalvelėje, kurios rytinė pusė žemesnė. Ties viduriu stovi ąžuolinis kryžius su metaline Nukryžiuotojo figūrėle, priekiu atsuktas į rytus, link keliuko. Kapinės apaugusios mišku.

Teritorijos plotas – 0,14 ha, perimetras – 112 m.

200 m į rytus yra kalva, vadinama Karyklų kalnu, o 250 m į šiaurės rytus – Laukžemės žydų senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės vadinamos Maro kapais, Maro kapeliais. Pasakojama, kad jose laidoti nuo didžiojo maro 17091711 m. mirę apylinkės gyventojai, o vėliau buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Nuo seno kapinėse stovėjo pora kryžių (vienas statytas 1814 m.), o tarp jų – koplytėlė su Šv. Elenos ir Marijos skulptūrine grupe (XX a. 8 dešimtmetyje sunyko).

Pasakojama, kad naktimis prie kapinių vaidenasi. Todėl vėlai vakare kapines praeiviai stengdavosi aplenkti.

1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L554), 2004 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]