László Moholy-Nagy

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Laslas Mohojus-Nadis)
Laslas Mohojus-Nadis
Gimė 1895 m. liepos 20 d.
Bačboršodo km., Vengrija,
tuo metu Austrijos-Vengrijos imperija
Mirė 1946 m. lapkričio 24 d. (51 metai)
Čikaga, JAV
Tautybė vengras
Veikla menininkas, dėstytojas, teoretikas

Laslas Mohojus-Nadis (veng. László Moholy-Nagy, 1895−1946 m.) – XX a. vengrų tapytojas-abstrakcionistas, skulptorius, tipografikas, dizaineris, fotografas, kino kūrėjas, meno teoretikas ir dėstytojas.[1][2] Viena svarbiausių Bauhaus asmenybių ir į technologijas orientuotų XX a. menininkų.[3]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laslas Mohojus-Nadis gimė 1895 m. liepos 20 d. Bačboršodo kaime Vengrijoje (tuomet Austrijos-Vengrijos imperija).[4] 1913 m. pradėjo studijuoti teisės mokslus Budapešto universitete, 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui buvo pašauktas į armiją, tarnavo artilerijos karininku.[5] Svajojo tapti poetu, buvo sužeistas 1916 m. Italijos fronte ir leisdamas laiką ligoninėse pradėje piešti scenas iš karo gyvenimo atvirutėms.[6] 1917 m. Segede kartu su kitais įsteigė menininkų grupę MA ir pradėjo leisti literatūrinį žurnalą „Jelenkor“.[7] 1919 m. L. Mohojus-Nadis baigė teisės mokslus ir persikėlė į Vieną.[8] 1920 m. persikėlė į Berlyną, pradėjo eksperimentuoti su fotogramomis ir dadaistiniais koliažais.[9]

Po 1920 m. L. Mohojus-Nadis bendradarbiavo periodinėje spaudoje, 1921 m. sutiko El Lisickį ir apsilankė Paryžiuje.[10] Pradėjo tapyti abstrakcionistinius paveikslus, įtakotas El Lisickio ir K. Malevičiaus.[11] 1921 m. vedė vokietę Luciją Šulc, pasirašė ties Elementinio meno manifestu, publikuotu olandų žurnale „De Stijl“ (Stilius).[12] 1922 m. įvyko pirmoji L. Mohojaus-Nadžio personalinė paroda Der Sturm (Audra) galerijoje Berlyne.[13] Menininkas reikšmingai prisidėjo prie konstruktyvizmo meno srovės formavimosi. 1923 m. pradėjo dėstyti Bauhaus mokykloje Veimare, vadovavo metalo gaminių dirbtuvėms ir paruošiamajam kursui.[14] Kartu su Valteriu Gropijumi ruošė 14 Bauhausbücher leidinių seriją.[15] 1925 m. L. Mohojus-Nadis kartu su Bauhaus mokykla persikėlė į Desau, kur mokė iki 1928 m., kai grįžo į Berlyną, užsiėmė scenos dekoracijų kūrimu ir kinu, dirbo tipografikos srityje.[16][17]

1932 m. L. Mohojus-Nadis prisijungė prie Paryžiaus Abstraction-Creation dailininkų grupės ir vedė antrą kartą, aktorę Sibylle Pietzsch.[18] 1934 m. L. Mohojus-Nadis persikėlė į Amsterdamą, kur įvyko jo retrospektyvinė paroda Miesto muziejuje.[19] 1935 m. menininkas persikėlė į Londoną, dėl didėjančios nacizmo grėsmės.[20] Londone L. Mohojus-Nadis dirbo dizaineriu ir ties kino filmais, buvo susijęs su Naumu Gabo, Barbara Hepvort ir Henriu Muru.[21] 1937 m. menininkas išvyko į JAV, kur buvo paskirtas Čikagos Bauhaus mokyklos direktoriumi.[22] Mokykla dėl finansinių problemų užsidarė neišgyvavusi nei metų.[23] 1938 m. L. Mohojus-Nadis Čikagoje atidarė savo mokyklą, 1940 m. pradėjo vesti vasaros kursus Ilinojaus kaimo vietovėse.[24] 1941 m. L. Mohojus-Nadis prisijungė prie Amerikos abstrakcionistų grupės, 1944 m. priėmė JAV pilietybę.[25] Laslas Mohojus-Nadis mirė 1946 m. lapkričio 24 d. Čikagoje.[26] Po mirties 1947 m. išleista jo knyga „Judėjimo vizija“ (Vision in Motion).[27]

Publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Malerei, Fotographie, Film, 1925 m.[28]
  • Vom Materiel zur Architektur, 1929 m.[29]
  • Vision in Motion, 1947 m.[30]

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Teito galerijos informacija
  2. Encyclopaedia Britannica
  3. Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 189
  4. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  5. Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 189
  6. Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 189
  7. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  8. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  9. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  10. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  11. Teito galerijos informacija
  12. Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 189
  13. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  14. Teito galerijos informacija
  15. Encyclopaedia Britannica
  16. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  17. Teito galerijos informacija
  18. Edward Lucie-Smith. Lives of the Great 20th-century Artists. Thames and Hudson, 1999, p. 190
  19. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  20. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  21. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  22. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  23. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  24. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  25. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  26. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  27. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  28. Teito galerijos informacija
  29. Teito galerijos informacija
  30. Gugenheimo muziejaus informacija Archyvuota kopija 2016-01-20 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]